Su sąlyga, kad nusipirkau ir perskaičiau knygą, man nusviro rankos rašyti kokius nors atsiliepimus. Ne tai, kad ten būtų viskas visai blogai… Ne. Tik kai kurie skyriai ir randomu pabarstyti „ Kūrėjai“ šen bei ten, bet suma tokia, kad noriu knygą užverst ir pamiršt .

Mano akimis, blogiausi skyriai, be šito, kurį čia panarstei, yra visi, kur tik užsimena apie evoliuciją. Ten jam chroniškai ne kažką. Ir dar prie pabaigos neblogas perlas yra „ Elektroninis minčių sekimas ir žmonių valdymas“ (beveik visas skyrius išpublikuotas ŠAtėnuose: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=837&kas=straipsnis&st_id=5026).

Knygos pirkti nerekomenduoju.

O ir veiksmų planas neblogai būtų, nes, žiū, neišradus naujo dviračio gali tapti pavojinga į šią pelkę lįsti.

- Dievas myli visus vargšus ir nelaimėlius.
- Gerai, kad myli, nes baisu pagalvoti, kas būtų, jei nekęstų.

Čia šiaip, pasismaginimui

Iš tų 12-os metų pirmus keturis mokiniams dar praktiškai lėlės ir mašinėlės rūpi, o ir vėliau bent iki 8-os klasės, manau, tai būna greičiau pasvajojimai, kad „noriu būti tuo“, o ne rimti svarstymai.

Tie keli metukai gali suveikti panašiai nesėkmingai kaip pertrauka. Viena panelė, su kuria kartu lankiau kūno kultūrą, pasakojo apie moterį, penkis kartus stojusią į vis kitas specialybes ir kaskart supratusią, kad ne tose rogėse stovi.

Dėl 30-ečių, kurie vis dar nežino, kuo nori būti: toje vietoje reikėtų rašyti try... catch sakinį. Išimčių pasitaiko visur. Ir, beje, keista mąstyti apie žmogų, kuris, būdamas tokių metų, neturi galvoje net menkiausių gairių, kur reikėtų judėti. Visgi lieku prie nuomonės, kad pabandymas gyventi savarankiškai gali sudėlioti tam tikrus dalykus į savo lentynėles.

Šiaip vidurinėj žmogus turi 12 metų pagalvoti ko nori iš gyvenimo.. ir tie papildomi metai nelabai ką padės. O ir gaila turėtų būti atiduoti pačius kūribiškiausius metus.. apie gyvenimo prasmę.

Mnayčiau reikia daryti. Jei paaiškės kad darai ne tai, ka iš tiesų norėtum.. dar bus keli metukai kai galėsi pakeisti judėjimo kryptį.

Pati pertrauka yra gan slidus dalykas. 2/3 mano buvusių klasiokų, jei būtų turėję progą, tuos metus būtų ištaškę vienoms didelėms daugiadienėms. Nors pabandyti pragyventi kurį laiką savo jėgomis turėtų išeiti tik į naudą.

Bet juk ekonomika ir teisė taip taaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaip KŪL!!! Baigęs ir darbą tikrai turėsi ir būtinai būsi arba Nausėda, arba KT teisėjas… Kažkada pamotė pasakojo vienos merginos motinai, kad „ši pasibaigs tą teisę ir dar daugiau už mus visus uždirbs“. Good luck. Sakyčiau, pasiseks, jei dėl tėvo ryšių gaus darbą.

Beje, tos merginos iš VNF pavyzdys tiesiog buvo pats ikoniškiausias, su kuriuo teko susidurti (kad ir netiesiogiai). Mano sraute net VF vietose yra tokių, kurie veikia, velnias žino, ką. Vis tik nė vienas dar nedemonstruoja povyzos, jog nusipirktų diplomą, vos tik atsirastų tokia galimybė.

Gali pradėti analizuoti mano komentarą ir pradėti sakyti,kad aš mažvaikė. AŠ TAU LEIDŽIU.

Pirma: pasakei pati.

Antra: neįsijausk į karalaitės vaidmenį. Man jokio leidimo iš tavęs nereikia. Jei rašysi nesąmones, tai taip ir bus pasakyta.

Užsipuolei MX be reikalo. Ten buvo jos pati pirma istorija,tad nenorėk,kad rašytų,kaip Danas Braunas.

Man reikėtų kažkam nuolaidas daryti, nes pirmas blynas sudegė? Pardon, bet kūrybos smėlio dėžėje taip nežaidžiama ir niekas galvos neglosto, jei pirma istorija nevykusi. Nenori žmonių nuomonės — nelįsk į viešumą. Paprasta. Nori, kad tave vien liaupsintų? Paieškok kitos blog’ų fermos, kurioje galėtum susikurti uždarą blog’ą, į kurį kviestum vien liaupsintojus, o „bjaurybės kritikai“ liktų už borto.

Beje, aš apie tą mergaitę galėjau dar žiauriau pasisakyti, nes vien loginių klaidų ji pažėrė su kaupu.

Visų istorijų autoriai BLOG’e neprofesionalai.

Jūs net kaip neprofesionalai rašot tragiškai.

Mes tik išbandome save ir norim išgirsti kitų BENDRAAMŽIŲ nuomonę.

Gal (vargu) ir patikėčiau, jei kažkada, kai dar tik pradėjo rikiuotis istorijų mados aukų miškas, po tokios bendraamžės karakiwi įrašu, kuriame buvo parašyta, kad ne visos tos istorijos nuostabios ir kai kurių jų autorėms nepakenktų apsvarstyti galimybę nerašyti, nebūtų išsivynioję panašūs komentarai. Tik tada internetines istorijas rašanti liaudis dar bent kiek mokėjo rašyti ir žinojo, kad kritikuojančius pasiųsti „užsikrušti“ nėra pats protingiausias žingsnis.

Ne amžiaus cenze slypi problema. Faktas tas, jog didžioji dauguma jūsų kompanijos negali pakęsti to, kad kažkas pasako, jog tai, ką rašote, jiems nepatinka.

Bet 13-16mečių akimis viskas kitaip. Paprasta muilo opera mums-šedevrai.Ir tik nesakyk,kad tavo nuomonė buvo tokia pati,kaip dabar,kai buvai paauglė.

Kai aš buvau paauglė, mano istorijos buvo rašomos į sąsiuvinį ir ten likdavo be menkiausių minčių apie viešinimą. Muilo operos geriausiu atveju buvo gan malonus būdas iššvaistyti laiką. Šedevro etiketės nepriklijavau nė vienai. Ne visi 13—16 metų asmenys yra „išspausdinti“ pagal tą patį dėl muilo operų besiseilėjantį šabloną.

Antra-tu matei nors vieną istoriją,kuri tau įtiktų? Manau,kad atsirastų tik kokia viena istorija,bet ir tai-labai abejoju.

Sidabrinės „Viena koja bedugnėje“, Aricos „Bejausmės naktys“ arba Negeros mergaitės istorijos buvo geros. Gaila, kad visos jos jau ištrintos.

Pirma-Tu ką tik patvirtinai,kad nepripažįsti fantazijos kūryboje. Dėl Japonijos klaidos-taip,ji kvaila,bet čia tos mergaitės kūryba ir ji gali belenkokį kaimą Japonija. Čia jos fantazija.

I beg your pardon? Pati sugalvojai, kad pasiteisinant fantazija galima kliedėti, ką tik širdis užsigeidžia, ar koks nors kvailys tau tai pasufleravo? Nepripažįstu fantazijos mat… Ot, kokia geniali interpretacija! Tik pasakyk, kad idiotizmas nepatinka ir jau „nepripažįsti fantazijos kūryboje“. Maža žinutė: taip šitoje smėliadėžėje irgi nežaidžiama. Negalima rašyti, ko nori, ir teisinti tai tokiais nebrandžiais pareiškimais kaip: „Mano kūryba“, „Kaip noriu — taip rašau“ ar „Mano blog’as — mano reikalas“. Tuo labiau, jei kūrinio veiksmas yra realiame pasaulyje. Negalima žaisti su faktais, jei tai neatlieka jokios funkcijos kūrinyje. Atitinkamais atvejais negalima, net jei funkciją atlieka, bet tam neturi jokio svaraus paaiškinimo. Galop tai vis tiek gali būti kvailumo viršūnė. Netgi fantastiniai, simbolistiniai, egzistencialistiniai kūriniai ar poezija turi turėti tam tikrą logiką, net jei jos reikia ieškoti interpretuojant.

Be to, nebūtų literatūros ir filologijos studijų, jei kūryba būtų materija, su kuria galima žaisti, kaip norisi.

Nekliedėk nesąmonių. Būtų „nusišikt“, nerašinėtum čia tų idiotiškų kliedesių. O dabar dar ir rašai taip, jog akivaizdu, kad paaugliška ir be reikalo išpūsta savimeilė užgauta kaip reikiant.

Beje, kai pati pradėsi rinktis žodžius, tada ir pagalvosiu ar jau nebesi snarglė. Nes kol kas elgiesi taip, lyg turėtum ne daugiau 16 metų. O ir pareiškimai kaip pradinukės.

Man „primest protinguolės“ nereikia. Norint būti protingesne už tave tereikia nevartoti tokių kvailų posakių kaip „Tau ryškiai dėmesio trūkumas.“ ar „gyvenimo neturi“.

P. S. Dar ką nors tokio išvemsi, būsi nukreipta ten, kur keliauja spam’as. Nematau reikalo pakartotinai skaityti tą pačią intelektu nežibančią dainelę, pasaldintą „Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako“ idiotizmais.

P.s Nesistenk primest protinguolės, nes patikėk tikrai tokia neesi.