2011-ųjų gruodžio 11-osios vidurdienis, Vilnius, 3-ioji Litexpo salė. Tuoj prasidės „nerealus“, „labai naudingas“ „verslumo seminaras“, kuriame šnekės „dideli žmonės iš Rusijos“. Net pats „Marcinkevičius iš Maximos“ ten dalyvaus. Ne kaip kalbėtojas, o kaip dalyvis. Žmonių pilna, daug iš jų pasipuošę oficialia dalykine apranga. Regis, nusimato dėmesio vertas renginys, už kurį tikrai nėra gaila pakloti 52 Lt… Po mažiau nei valandos Baltuma ir jos vaikinas pradėjo regzti planus, kaip kuo greičiau iš ten dingti.
Pasirodo, „užsirovėme“ ant vienos iš smegenų plovimo ir naujų sistemos sraigtelių verbavimo karalienių — „Amway“. Jei šis pavadinimas Jums negirdėtas, kaip panašias kompanijas galiu paminėti „Avon“ ar „Tupperware“ (tik, regis, jos tiek pastangų į smegenų plovimą ir NLP nededa). Jūs turite sugebėjimų „pudrinti smegenis“ ir neturite nieko prieš primygtinį produkcijos (sistemos) kišimą visiems aplinkiniams? Tada karjera „Amway“ būtent Jums! Būtų geriausia, jei neturėtumėte dar vieno dalyko: sąžinės. Bus lengviau potencialioms aukoms, atsiprašau, „distributoriams“ pasakoti apie „perspektyvų“ verslą.
Prasidėjo tai vieną gražų lapkričio vakarą, kai geras Baltumos vaikino draugas pasiūlė jam susitikti, šiek tiek pakalbėti apie verslą. Susitikimas įvyko. Į jį atvažiavo ir geras vaikino draugo draugas (taip, žinau, kaip skamba) — „verslininkas“ Petras, bei vaikino draugo mergina (pastaroji visoje istorijoje atlieka tokį pat svarbų vaidmenį kaip medžio dekoracija vaikų spektaklyje ir apie ją daugiau kalbama nebus). Klausinėjo mano vaikino įvarių pusįdomių klausimėlių apie tai, kokie žmonės yra sėkmingi, kokie gali uždirbti ir t. t. Vaikinas dar spėjo Petro paklausti, koks tas jo verslas. Pastarasis tesuvapėjo kažką apie tai, kaip jis „ieško žmonių“. Po to tema greitai buvo nukreipta kompiuterinių žaidimų pusėn. Kažkuriuo pokalbio metu dar buvo užmokėti pinigai už šlovingąjį seminarą.
Vėliau Baltuma pradeda demonstruoti, kad kartais sugeba būti neatleistinai žiopla. Jai įtarimo beveik nesukelia tai, kad apie „labai OSOM verslumo seminarą su Marcinkevičium iš Maximos“ niekur viešai nėra skelbta. Paprastiems mirtingiesiems prieinamos informacijos tiesiog nėra. Net faktas, kad renginys vyks Litexpo, buvo pasakytas gerokai vėliau po bilietų įsigijimo. Pagaliau sužinojus, kur gi bus tas išgirtas „verslumo seminaras“, Litexpo apie renginį pateikė tik tris žodžius: „Renginys (pavadinimas neskelbiamas)“. Apie tai, kas yra tie „dideli žmonės iš Rusijos“, nebuvo pasakyta nė pusės žodžio. Labai informatyvu, ką čia ir bepridėsi.
Šokime į tą nelaimingą, drėgną ir šaltą gruodžio 11-ąją. Bilietus pardavę asmenys mūsų buvimu Litexpo rūpinasi, lyg nuo to priklausytų jų gyvybė ar bent trijų ketvirtadalių galūnių gerbūvis: „Rasit kaip atvažiuoti?… Padėti?… Pasitikti?… Esat?… Nesat?… Kada būsit?… Gal padėti?… Gal nuvesti?… Gal ant rankų į salę nunešti?…“. Pagaliau, po kuklios kelionės, nors ir šiek tiek vėluodami, bet atsiradome vietoje, kur mūsų laukė kelios valandos „epic awesomeness apie verslumą su Maximos Marcinkevičiumi pašonėje ir dideliais žmonėmis iš Rusijos ant scenos“. Mus pasitiko besišypsantis vaikino draugas ir saldžiai mandagus bei dar plačiau besišypsantis „verslininkas“ Petras. Aplink šurmuliavo daugybė kostiumuotų vyrų ir dalykiniais rūbais bei geriausiais turimais rankų darbo auskarais pasipuošusių damų. Man ir vaikinui buvo įteikti šlovingojo seminaro bilietai, papuošti nuo JAV neatsiejamu baltagalviu ereliu, sklendžiančiu vaiskiai žydrose padangėse. Beje, kaip manote, koks renginio pavadinimas buvo užrašytas ant bilieto? Ogi „Verslo seminaras“. Tik tiek. Nieko, kas padėtų tą seminarą išskirti iš kitų renginių šia tema.
Pedantiškas, dantų pastos reklamų vertomis šypsenomis nušviestas rūpinimasis mūsų gerbūviu niekur nedingo. „Užėmėm Jums vietas… Kur dėsit striukes?… Žinot kur rūbinė, ar laikysit prie savęs?… Radijo imtuvus turit?*“. Atėjus pertraukai, kai Baltuma ir jos vaikinas pradėjo į realybę kelti planą „Nešam pintis iš šios velniavos“, prasidėjo tomis pačiomis šypsenomis nušviesti klausinėjimai apie tai, ar mes žinome, kur pietausime, ir, ar nenorime prisidėti prie Petro ir vaikino draugo kompanijos. Spėju, jei būtume „verslumo seminare“ likę ilgiau būtume to protą migdančio malonybių sacharino gavę tiek, kad iki sesijos būtume viską matę rožiniais atspalviais.
Štai, mes jau sėdime sausakimšoje 3-iojoje salėje. Šalia sėdintis vaikino draugas vėl demonstruoja rūpestį mumis ir klausinėja, ar mes turime ant ko užsirašyti, nes „per ankstenį seminarą prirašiau net 5-is lapus naujų idėjų“. Baltuma turi porą sąsiuvinių, todėl užsirašymo problema isšpręsta. Sukirba džiugus nekantrumas: turbūt seminaras tikrai geras ir naudingas, jei galima prisirašyti tiek naujų idėjų.
Pasigirsta garsi veiksmo filmų anonsus (trailer‘ius) primenanti muzika. Projektoriai rodo scenas su garsiai bei entuziastingai apie pasisekimą ir verslą šnekančiais žmonėmis. Tarp jų dažnai maišėsi kone isteriškai apie tai, kaip reikia tikėti savimi ir verslo sėkme rėkaujantis hyperaktyvus vyrukas, kurį vaikino draugas pristatė kaip „labai genialų žmogų Dexter‘į Yager‘į, kuris sukūrė visą šitą nerealią verslo sistemą“. Prabėgom pasirodydavo sektas primenantys vaizdeliai, kuriuose minios bandydavo pramušti kumščiais dangų, šaukdami ką nors panašaus į „I will succeed!“. Ir, štai, ponai ir ponios, tarp visų tų kostiumuotų ponų ir ponių su vakarinėmis suknelėmis, isteriško Dexter‘io Yager‘io raginimo „būti sėkmingais“, rankų spaudymo ir auditorijos plojimų pasirodo moteriškė, kurios pareigų pavadinime sušvytruoja žodis „Amway“. Baltuma įkvepia oro ir pagalvoja: „Na, gal vis tik bus ne tai“. Svajok, naivuole, svajok!
Su šia „linksma chebra“ teko susipažinti skaitant kolegos blogerio atfatf įrašus. Taip pat prieš kelis metus atsirado pora vyriškių, į savo „šventą kontorą“ norėjusių įtraukti pamotę. Pamotė buvo atkalbėta, o kiek vėliau dar buvo sužinota, jog „Amway“ veikla Lietuvoje nėra visai suderinama su legalumu (apskritai „Amway legalumas Lietuvoje“ yra atskira ir labai įdomi tema, bet Baltuma labai tingi už ausų tampyti teisininkus, o ir pats „Amway“ aptarnavimo skyrius, paklaustas „Ar vadinamųjų „Amway“ nepriklausomo verslo savininkų veikla Lietuvoje yra legali?“ sugeba išvemti kažką, kas lyg ir susiję su klausimu, bet vis dėlto nėra atsakymas).
Grįžkime į „verslumo seminarą“. Ant scenos lipa lietuviai — nuo ausytės iki ausytės išsišiepęs kostiumuotas vyriškis ir liulančiai, skystai putli moterėlė, pasidabinusi kostiumėliu, sukurptu pagal geriausias „Pirkau prieš dešimt metų Ukmergės turgelyje, va, proga apsivilkti pasitaikė“ tradicijas. Viskas pradedama koncertine įžanga: „Kiek žmonių čia iš šalies X?!!!“. Šalies X atstovai atsistoja, pradeda rėkti, klykti, trypti, ploti ir kitaip darkytis, tarsi gerbėjai, išvydę savo dievukus, netgi mojuoja vėliavomis (atvažiavusių iš užsienio buvo gan daug). Vėliau buvo papasakota, kaip „mums pasisekė, nes čia sužinosime, kaip pakeisti savo gyvenimą“, kaip „mes tai padarėm, galit ir Jūs“, kokie „esame ypatingi, nes esame šiame seminare“ ir t. t. Apie „Amway“ kol kas nė žodelio. Gerai… Vėliau pristatomi tie „dideli žmonės iš Rusijos“ — pagyvenusių lenkų pora. Jų pristatymas Baltumai greitai pradeda asocijuotis su „tradicinės šeimos“ iš reklamų ir politikų šūkių samprata. Vyras — charizmatiškas, aktyvus, linksmas, kompanijos siela. Moteris — šilta, rami, geranoriška, motiniška. Pridedama tai, kad viena jų dukrų taip pat sukasi tėvų versle ir dabar su vyru sėdi šioje salėje. Vėliau numetama keletas frazių apie „mėgavimąsi kelionėmis ir „prabangiu gyvenimo būdu“. Pristatymo pabaigoje mano ausys užfiksuoja vieno iš lietuvių pasakytą frazę: „Nepamirškite rašytis. Viskas, ką užsirašysite, bus Jūsų!“.
Pirmas kalba lenkas. Nuolat kartojama, kokie mes ypatingi, nes esame čia. Nuolat klausiama, ar mes norime kurti verslą. Dar dažniau klausiama, ar norime gyventi prabangiai, pildyti savo užgaidas, negalvoti apie ateitį ir nesirūpinti dėl materialinės padėties. Po to vis priduriama, kad mes galime tai pasiekti ir jie, kalbantieji, žino, kaip tai padaryti. Nuolat asmeniškai kreipiamasi į tam tikras žmonių grupes („Atsistokite tie, kuriems iki 20-ies. Ar jau galvojote, ką veiksite gyvenime?“) ar pavienius žmones. Nuolat kartojama, kad „reikia tikėti verslu“, „reikia tikėti tuo, ką darai“ ir apskritai „reikia tikėti ir niekada neabejoti“. Pabrėžiama, kad „quitters never win“, kad bet kokios abejonės reiškia „jog nenori būti sėkmingas“.
Dar nesibaigus pirmajam lenko monologui Baltuma supranta, kad didžiąją dalį to, ką jis šneka, ji jau girdėjo. Tiksliau: skaitė prieš porą metų poroje knygų. Jas parašė toks tūlas Joseph Murphy. Vadinosi tos knygutės „Jūsų pasąmonės galia“ ir „Kosminės galios dėsniai“. Pora ramių vakarų su arbata bei šokoladiniu pyragu ir šių knygų dėka žinosite viską apie savimotyvaciją, teigiamą nusiteikimą, tikėjimą bei to stebuklus (jei netyčia Jums bus pasitaikiusi nebloga iškalbos dovana, tai ir pats tokius „verslumo seminarus“ galėsite organizuoti). Ir jokių „Amway“ besisukiojančių lenkų klausytis nereikės. Beje, ar ką nors domina, ar lenkas per bent pusę valandos trukusį savo monologą pasakė ką nors apie verslumą (tarkim, bent jo apibrėžimą), ką nors apie verslą išskyrus tai, kad „Jums reikia daryti biznį“, ar apskritai ką nors, kas man būtų negirdėta? Teisingai, nepasakė. Sakyčiau: neblogai kaip verslumo seminarui.
Vėliau į sceną lipa lenkė. Viltys, kad ką nors išgirsime apie verslumą ir kad nereikės klausytis panegirikų „Amway“ dūžta, kaip įsiutusios matronos į sieną laidomi trapūs kvepalų buteliukai. Lenkė kalba apie tris pagrindinius dalykus:
- Kaip gerai yra „Amway“
- Kaip labai gerai yra „Amway“
- Kaip nerealiai, neįsivaizduojamai, nesuvokiamai, geriau nei labai labai labai gerai yra „Amway“.
Ausys užkabina istoriją, kaip pati lenkė anksčiau galvojo, kad jai nereikia nei prabangių mašinų, nei kelionių, bet po to jos gyvenime atsidūrė „Amway“ ir dabar ji visu tuo mėgaujasi. Po šio kuklaus prisipažinimo kartojama, kad „ir mes galime tai pasiekti“. Kiek vėliau Baltuma išgirsta, kaip lenkė vienai savo draugei pasakė: „Nustok blogai šnekėti apie „Amway“ arba pamiršk, kad esi mano draugė“. Paskutinis įdomus lenkės kalbos epizodas sukosi apie tai, kaip šiai buvo labai keista, kad kažkokia moteris nenori palikti savo vaiko tam, jog galėtų nuvažiuoti į dar vieną „Amway“ seminarą. Visa tai buvo pasakyta tokiu tonu, jog atrodė, kad lenkė tą moterį laiko mažių mažiausiai nedėkinga šlykščia nevisprote. Apie verslumą iš esmės nieko.
Taip praeina pirmos beveik dvi valandos. Kažkuriuo momentu vaikinas man perduoda sąsiuvinį su iškalbingu užrašu „WTF IS THIS SHIT?“. Pasirodo, ne aš viena jaučiuosi pakliuvusi kažkur „labai ne ten“.
Scenon vėl ropščiasi lenkas. Nepasako nieko naujo, kas nebūtų įvairiomis formomis maždaug 250-mt kartų jau pasakyta tame pačiame seminare. Užkliūva viena mintis, numesta, kai buvo pasakojama apie prioritetų dėliojimą: „Pirma turi pasirūpinti savo „Amway“ verslu, o tada galėsi pasirūpinti šeima ir kitkuo, nes pasirūpinai verslu“. Apie verslumą iš esmės nieko.
Visą lenko ir lenkės kalbą iš esmės sudarė nuolat kartojamos įvairios „gražios“ frazės ir jų pateikimas per alegorijas. Tarkime, buvo pasakojimas apie į namus įpuolusią šlapią vištą ir klausinėjimas, ką mes su ja darytume: išspirtume lauk, užmuštume, užmuštume ir išvirtume sriubą ar kiek papenėtume, kol sulauktume padėto auksinio kiaušinio (tik tai pasakojęs lenkas kažkodėl užmiršo paminėti, kad labai paliegusi toji višta: apie 99% tos kontorėlės sraigtelių neuždirba nieko arba net turi nuostolių). Nuolatinis kartojimas, kaip „Amway“ rūpinasi mumis ir mūsų šeimomis. Nuolatinis kartojimas, kad „galit ir Jūs, tereikia tikėti“. Nuolatinis brukimas, kad be verslo nieko nebus. Nuolatinis supriešinimas su „tradiciniu gyvenimo būdu, sėdint nuo 8-ių iki 5-ių darbe ir nerimaujant dėl savo finansų“. Nuolatinis kartojimas, kokie mes ypatingi. Nuolatinis liaupsinimas, kad mes esame beveik „išrinktieji“, nes pasirinksime „Amway“ ir eisime ne „mainstream“ keliu. Nuolatiniai sėkmės pažadai. Nuolat. Daug. Dar daugiau. Visada. Kiekviena pasitaikiusia proga. Visas pirmoji seminaro dalis buvo skirta įteigti auditorijai, kad jai reikia tuoj pat imtis „Amway“ „verslo“. (Antrojoje dalyje nebuvau, bet galiu garantuoti kokiais 99,(9)%, kad ji iš esmės niekuo nesiskyrė nuo pirmosios.)
Ką veikė diduma auditorijos? Sėdėjo, linkčiojo į taktą ir rašėsi. Rašėsi daug ir nuolat. Viską. Kiekvieną N-ąjį minties X perpasakymą kitais žodžiais. Baltuma vos iš kėdės neišvirto, kai pamatė, kad vaikino draugas net pasipaišė „revoliucinę“ idėją, jau nežinia kiek metų besivaidenančią kiekviename į „Tomą ir Džerį“ panašiame animaciniame filme: gniūžtė, paleista nuo kalno, didėja. Oho. Ohohohohoho! Tai tikrai yra kažkas „tokio“, ką reikėtų atskirai pasižymėti! Toks protu nesuvokiamas inovatyvumas! Lygiai kaip ir 3659-as pakartojimas, kad „Jūs čia atėjote tapti sėkmingais verslininkais“. Mes nesirašėme nieko. Nebuvo nė vienos minties, kuri būtų verta užsirašymo.
Teko pastebėti dar vieną įdomų momentą. Kalbėdami lenkai kone visada apeliavo į šeimą. Panašios į „Nejau nenorite, kad Jūsų vaikai augtų lepinami ir viskuo aprūpinti?“ skambėjo daug ir dažnai. Taipogi pateikiant „laimingo ir sėkmingo“ gyvenimo viziją buvo nuolat akcentuojami: prabangūs dideli namai, prabangios mašinos, egzotiškos kelionės ir vaikų gerbūvis. Netgi viename „Amway“ žurnale apie lenkų porą buvo parašyta, kad „jų dukros mėgaujasi kelionėmis, kurias teikia šio verslo kūrimas“.
Per pertrauką Baltuma su vaikinu suraitė „WeAreReallySorryButGOTTAGO“ melu ir iš smegenų plovyklos išnešė skudurus. Buvome ne vieni išnešę. Vienas toks šalia mūsų stotelėje laukė troleibuso. Gaila, nepaklausiau, kokį įspūdį jam paliko „verslumo“ seminaras.
Norint suprasti, kas per paukštis yra „Amway“, nereikia nei didelių tyrimų, nei lindimo į tą kompaniją**. Užtenka turėti interneto ryšį ir šiek tiek „common sense“ (kuris, regis, nėra toks jau „common“). Netgi užtenka vien žinoti, kas yra MLM ir lašelio sveiko, blaivaus proto. Apie pačią „Amway“ parašyta labai daug: tiek apie šansus uždirbti, tiek apie naujų „sistemos narių“ verbavimo metodus (Šitą itin rekomenduoju paskaityti: iš esmės viskas, kas ten parašyta, buvo panaudota arba „verslumo seminare“ arba perskaityta šūsniuose komentarų internete). Kompanijos, kuri sulaukė tiek daug neigiamų atsiliepimų, įtariu, ieškoti reikėtų labai ilgai. Strėlės lekia visur: nuo parduodamos produkcijos kokybės (atskira tema, nesiplėsiu) iki, tarkim, potyrių, kad „draugai“, kurie atsirado prisijungus prie „Amway“ ir dalinosi tobulo gyvenimo vizija, pasitraukusius iš draugų rato išbraukia greičiau nei 100 laipsnių temperatūroje snaigė ištirpsta.
Jei netyčia nutiko taip, kad šį įrašą skaito kas nors iš to „verslumo seminaro“, turiu jums klausimą. Bilieto kaina — 52 Lt. Žmonių — mažiausiai 1000-is, nors greičiausiai žymiai daugiau. Salės ir techninės įrangos nuomos įkainius Litexpo pateikia. Negėda vienu metu teigti, kaip jums rūpi, kad žmonės gyventų laimingai, sėkmingai, sukurtų savo verslą ir įgyvendintų svajones, ir tuo pat metu plėšti tokias sumas už seminarus (maža pastaba: lietuvis vedantysis tą seminarą įvardino kaip „pirmą šį mėnesį“)? Palyginimui: Login 2011 bilietus buvo galima įsigyti ir už, berods, 50 Lt, vėliau tiek kainavo viena šios konferencijos diena (pataisykite, jei klystu). Tik Login 2011 (2-i dienos ir „Afterparty“, 4-ios salės, daugybė savo srities profesionalų (dalis žinomi ne vien Lietuvoje, o ir tarptautinėje arenoje) ir suvenyrų krepšelis) ir „verslumo seminaro“ (4-i kalbėtojai, viena popietė, viena salė) mastai itin skiriasi. Sakyčiau, ponai „deimančiukai“, „smaragdukai“ and co.: „Hypocrisy level: over 9000“.
Ironiška: likus kelioms dienoms iki seminaro Baltumos vaikinas pasakė tokią frazę: „Nevažiuočiau, jei nevažiuotų ir draugas, nes būtų aišku, kad bus kažkokia chaltūra“. Draugas (kažkada Baltumai sudaręs labai protingo žmogaus įspūdį), pasirodo, nebuvo labai patikimas. Po „verslumo seminaro“ buvo pasakyta: „Visada stebėjausi, kaip tiek žmonių gali būti durni. Dabar matau, kad dauguma žmonių yra paprasčiausiai buki“. Tiesą sakant, vaikinas net galėtų tuo smegenų pudrinimu, kurį „Amway“ įvardija kaip verslą, užsiimti. Tik, kaip pats sakė: „Nesu tiek šiukšlė, kad kitų žmonių sąskaita turtus kraučiausi“.
Pabaigai: organizatoriams linkiu problemų su teisėsauga, VMI ir kitomis institucijomis. Ir kuo daugiau. Vien už „Epic Hypocrisy“ nusipelnėte. „Verslininkui“ Petrui: mano vaikinas turi pažįstamą, kuris, jei būtų įviliotas į tokį „verslumo seminarą“, iš įviliojusiojo dantų padarytų pianino raštą. Linkėjimai kada nors su tokiu susidurti.
P. S. Gaila ne išleistų pinigų, o laiko, kuris tuo metu, kai virš galvos kabojo grėsmingas kolokviumų, kursinio darbo ir įvairių atsiskaitymų debesis, buvo brangesnis už originalų Gintaro kambarį.
P. P. S. Smagioji kelionės dalis: po geležinkelio stotimi atradome „Gusto blyninę“, kur kepami gan pigūs ir labai skanūs blynai. Vizitas ten buvo labai smagi atgaiva po trijų valandų tauškimo apie tai, kaip „mes galim daryti biznį“. Tik aštrūs blynai galėtų būti be konservuotų pupelių.
P. P. P. S. Mieli „Amway“ „klapčiukai“, kurie sugeba įsisukti visur, kur tik paminimas jūsų „madonos“ pavadinimas: net nebandykite komentaruose taukšti savo tradicinių nesąmonių. Skaičiau tiek, kad net pykina pagalvojus apie jūsų kliedesius. Vis tik, jei sugalvosite, kad privemti komentaruose savo šlamšto yra nuostabi mintis, galite tikėtis tokių atsakymų, kokiais ypatingus idiotus Rokiškis ar A. Užkalnis apdovanoja.
* Pagrindiniai kalbėtojai seminare — „dideli žmonės iš Rusijos“ — buvo pora lenkų. Taip pat ant scenos stovėjo pora lietuvių. Lenkai kalbėjo, aišku, lenkiškai ir čia pat viskas buvo verčiama į rusų kalbą. Radijo bangomis buvo transliuojamas vertimas į lietuvių kalbą.
** Blogiausias pasirinkimas, norint sužinoti ką nors apie „Amway“ yra „distributorių“, IBO ir kitų sraigtelių „šaika“. Vargu ar yra toks esamas „Amway“ narys, kuris, net ir grasinamas mirtimi, sutiktų pasakyti ką nors neiškraipyto ar tendencingai neiterpretuoto apie savo „šventą karvę“. Tiesiog jų smegenėlės pernelyg „užflūdintos“ visu „motyvaciniu“ šlamštu, kad jie adekvačiai suvoktų realybę.
![bookmark](http://baltuma.lt/wp-content/plugins/share-and-follow/images/blank.gif" height=){kind=small}
aš tai vis nepaliauju stebėtis, ir netgi šiek tiek žavėtis žmonėmis, kurie sugeba padaryti pinigus iš oro. Paskutinis mano matytas toks „ perliukas“ , buvo teigiamai energetiškai įkrautas titnagas. 40Lt už 1 g. Ir perka. Dar ir kaip.
Nu nors eik ir pasirink kur granito, „ pakrauk“ ir daryk konkurenciją 20Lt už 2g! XD
Ten pardavinėja ne tiek visokius „labai gerus“ blizgučius, o viziją žiopliams, kad „šiek tiek paprekiausit, planų parodysit, distributorių tinklą susikursit ir būsit laaaaaaaaaaaaaaaaaaaabai turtingi“. Aišku, blizgučiai irgi pardavinėjami, nes kitaip visi jų „viarslai“ būtų greitai pavadinti finansine piramide ir sudoroti teismuose. Apskritai apie blizgučius galima rašyti atskirą įrašą, nes platintojai sako, kad prekės neva ekologiškos, o, pasirodo, kad nė velnio. Būna dar kliedesių apie valiklius, kurie yra tokie nekenksmingi, jog juos galima gerti nuo pagirių ir laistyti jais gėles. Dar yra ir pasakų apie „premium kokybės“ aliejų, kurį 3-is kartus mažesne kaina kažkas matė „Maximoje“.
Apskritai, geriausiai ten atidirbta su smegenų plovimu. Net pats „Amway“ pateikia statistiką (UK), kad tik 5522 iš 13270 žemiausio lygio konsultantų kažką uždirba ir jų uždirbančių vidutinis atlygis 42 svarai. Aukštesniame lygmenyje uždirba jau 6211 iš 7640, vidutinis atlyginimas 114 svarų. Ir net pateikus tuos skaičius „klapčiukams“, jie vis tiek šneka, jog geresnio darbo nei „Amway“ nėra ir gali nebūti, o tradicinis darbas išvis yra „blogių blogis“.
negali būti,ir keista kaip ši panele viska išmano ,bet deja ji nežino ,kad nelabai ką ir išmano MLM,priešingu atveju nerašytum tokių ne sąmonių, ir ką darysi idiotai uždirba ,o „ protingi“ komentuoja ir nieko iš to neturi ,bet manau reik ir tokių ,nes čia gal jiems vienintelė niša pasireikšti
Pirmas pasiūlymas: pažiūrėti į žemiau rašiusio vėplos Baltuma „ Fan Club“ narys – WOW komentarą: žmogelis bent jau ne itin su tema susijusių faktų parankiojo ir bandė kažkokius argumentus išspausti, nors ir gavosi vien argumentų klaidos. O tamsta net to nesugebėjai. Trumpai tariant: pasiklydai: čia ne delfi.lt. Keliauk ten — panašūs, kiek žinau, toje svetainėje laukiami ir toleruojami.
Antras pasiūlymas: išmokti tvarkingai rašyti.
Beje, o jūs galit pasiūlyti ką nors originalesnio už „nieko jūs neišmanot, asilai“, „kol „protingi“ komentuoja, „kvaili“ uždirba“, „nieko tu nesupranti“ ir kitus kliedesius iš standartinių „atsikirtinėjimų“ paketo? Darosi net nebeįdomu.
Man nuoširdžiai galva neišneša, kokiais būdais iš elementariausio indų ploviklio (galbūt stereotipizuoju pagrindinę „ Amway“ produkciją), plastikinės škatulkės („ Tupenware“ ) ar lūpdažio („ Avon“ ) galima sukurti ištisą religiją. Ir dar man galva neišneša, kaip šį kabliuką praryja, atrodytų, protingi ir perspektyvūs. Kokio gilumo filosofiją gali turėti buitinė šmutkė? Nugi išsiplovei lėkštę ir pamiršai, ar aš kažkaip per mažai galvoju? Nors ką čia, nebuvau nė viename garsiųjų seminarų. Mažu ir man smegenis praskalbtų, žiūrėk, ir Katė Ant Palangės pradėtų savo bloge panašią produkciją stumdyt: „ Ypatingai Ekologiško Skandinaviško Grybo Mačialka – efektyviai kaip niekas kitas pašalina įprastus nešvarumus, senatvines dėmes ir sveiko proto likučius.“ Ką čia žinosi, žmogus, dar ne tokie pasimauna…. >^o.O^<
Kate Ant Palangės, kad Avon iš lūpdažių ir Tupperware dar tiek religija negaminama kiek iš Amway… visko, kas su jais susiję (o kas sudaro tą idiotų pėstininkų masę, tai, va, ilgas ir nebaisiai logiškas neidentifikuojamo asmens komentaras žemiau puikiai parodo). Prekės ten — vienas iš menkesnės svarbos dalykėlių. Pirmu smuiku groja vizijos, kad „būsi labai turtingas ir apie verslą nusimanantis ponas“ pardavinėjimas.
Vaikino draugas, kurio dėka praktiškai ir atsiradome tame seminare, neseniai grįžo iš Erasmus Suomijoje, o dabar daro kažkokį mokslinį tyrimą. Gerai, kad bent su vaikinu sugebėjo nesusipykti. Yra lyg ir protingas žmogus, bet, regis, seminarai ir „verslininkas“ Petras turėjo pakankamai muilo smegenims.
šiaip įdomu – tas vaikino draugas vis dar su verslininku Petru dirba prie Amway (ir jūs nesusipykot su juo), ar sugebėjot jam įrodyti, kad jis nevertas siekti savo tikslų ir svajonių?
1. Šnekėjo vaikinas.
2. Buvo parodyta statistika, kokie šansai tuos tikslus ir svajones pasiekti.
3. Buvo gautas a la atsiprašymas už tai, kad viskas taip susiklostė ir paliaubų pasiūlymas.
4. Tuo šneka ir baigėsi.
Pasiimk statistiką kiek 12tokų stoja į universitetus ir kiek įstoja. Arba kiek įstojusių baigias 10tukais. Ir tada plaukus nusirausi jei čia tuo reikia vadovautis gyvenime. Statistika yra trečia melo rūšis, jei tu nežinai kaip su ta statistika elgtis.
geras, privertėt žmogų atsiprašyti už tai ko patys nesupratot. Iš serijos – sužinotų draugas kad klube iki 21val įėjimas nemokamas + gauni kuponą 100lt gėrimams/pramogoms ir apie tai papasakotų, o jūs nueitumėt 21:10val ir negautumėt nieko ir kainuotų įėjimas 10lt. Tai priverstumėt draugą atsiprašyti ir dar viešai apie jį rašytumėt straipsnius bloguose koksdraugas blogas, kaip negrąžiai elgiasi, apgaudinėja kitus. narkomanai …
neatsakei į klausimą – ar draugas tebedaro Amway, ar po jūsų pokalbio metė ?
Nemoki tu pasirinkti analogijų, nemoki.
LAMA BPO nežadėjo nei to, kad „visi į prestižines specialybes sustos, tik reikia truputį pasistengti“, nei pasakas apie sniego gniūžtes ir vištas, dedančias auksinius kiaušinius, sekė.
Fakultete per įvadines paskaitas irgi negirdėjau nei, kad „visi dešimtukais baigsit, tik truputį pasistengti reikia“, nei kitų gražių pasakėlių. Priešingai: buvo ir pasakiusių, kad nebus labai lengva.
Kliedesio su klubu net neverta komentuoti, nes nusišnekėjai nuo pirmos iki paskutinės raidės.
Padarysim taip: atsakymas bus tada, kai ir pats pradėsi normaliai atsakinėti į klausimus. Ypač tuos, kur į VMI susiveda.
kai nežinai ką pasakyti, tai legendinis bajeris yra „ pirk drambliuką“ , nežinojai?
pseaudointelektualė… gerai čia kažkas tave pavadino, kaip pirštu į akį.
Argumentatorius… lol…
Tu šiaip imbecilas ar tiesiog besmegenis?
Kuo susiję Amway pajamų statistika su 12tokų pasiekimais universitete. KAS ČIA PER ARGUMENTAS???
Kas ten per su klubu marazmas?? Tipo seminariniai ekskrementai po kazkurio laiko ar tai tam tikru momentu pradeda žibutėm dvelkt??
Aleliuja, tu perskaitei visą komentarą, ar praleidai viską, kas tau nenaudinga, ir po to pakomentavai? Manau, kad variantas nr. 2, nes, jei būtum skaitęs, klausimų apie „nemoki“ nekiltų.
nematau su kuo diskutuoti, kai priėjus prie argumentų diskusija nukreipiama į subjektyvius kito įžeidinėjimus arba nieko nereiškiančiu pasakymu „ nemoki tu nemoki…“ . Tai pasakė asmuo, kuris, vos sulaukęs sau nepalankaus klausimo apie VMI pradeda klausiantįjį kaltinti demagogija, nuolat visur ieško asmeniškumų ar kažką vapsi apie pseudointelektualus ir „vemiančius žodžiais“.
Čia buvo paskutinis tavo komentaras. Buvai įspėtas. Išvadų nepasidarei. Dabar sėkmės kalbant su ledi Spam’o dėže.
Panasu i tai, kad zmones pozityviu mastymu netiki. Tikriausiai negatyviu netiki taip pat. O klausimas, ar zmogus rases si straipsni apskritai tiki kokiu nors mastymu? Speju apie finansini issilavinima taip pat nieko nezino. Tikriausiai laiko save labai turtingu, nes kalbant apie verslus reikia tureti tvirta versla norint analizuoti kitus verslus. Ar cia Baltuma labai auksto lygio verslas? (Kiek zinau, tai dvieju zmoniu redakcija ir 1500lt biudzetas. Ar gal norit pasigirti desimtimis tukstanciu?) Keista, bet tokie smulkus verslininkai kaip Warren Buffet, Donald Trump, Robert Kiyosaki, Bill Gates (Microsoft ir IBM turi 40% Quixtar.com akciju – o is to puslapio nukreipimas tiesiai i amway.com) si versla laiko labai rimtu, o Dexter Yager organizacija turi ~70% visu Amway kompanijos apyvartu. Pagrinde Dexter Yager organizacijoj vertinama ISC (Internet Services Corporation) ir ja vertina labai daug kompaniju. Cia galima sutikti net ir Amerikos prezidentus. Keista, bet kompanija visu krizes laikotarpiu augo (2008 – 8.2 milijardai doleriu, 2009 – 8.4 milijardai doleriu, 2010 – 9.2 milijardai doleriu, net tikiu, kad 2011 metu statistika nebus mazesne). Noreciau, kad Baltuma pasidalintu savo verslo augimu siuo laikotarpiu ir kompetencija finansu srityje. Zmones, kurie dirba samdoma darba ar uzsiima smulkiais „ skurdo ribos“ verslais bando vertinti kompanijas, kurios net ir tada kai visi smunka augo. Pasakyti savo nuomone gali visi, o kalbeti faktais Baltuma ir pamirso. Pas Baltuma konsultuotis verslo klausimais tas pats, kaip pas mezgimo meistre Ona konsultuotis suvirino darbu klausimais. Ir speju Baltuma gali kontroliuoti savo Baltuminiskus komentarus, tai sis komentaras tikriausiai bus cenzuruojamas, pateikiamas, kaip neteisingas, bet faktu paneigti neina. Atleisk, Baltuma, jei netycia izengiau i asmenine erdve pasakodamas apie jusu didziules ribas. Visi komentarai rasomi arba Baltuma arba ENORCA autoriu. Pasidalinkit savo atsiliepimais
Pastebekit mieli zmones, kad
Baltuma Facebook’e
Patinka 8
Pakalbėsim, kai, visų pirma, pradėsi atskirti pačią „Amway“ nuo visų puspročių „klapčiukų“, kurie tos kompanijos viršūnėms suneša pinigus.
Vėliau ir apie tavo nusišnekėjimą apie šio blog’o „dvieju zmoniu redakcija ir 1500lt biudzeta“ bei kitus kliedesius padiskutuosim.
Paprastai rimti verslo ir verslumo seminarai ir kainuoja rimtus pinigus (nemačiau dar nė vieno, kurio kaina nekoptų link tūkstančio litų). Nekainuoja jie arba kainuoja labai mažai, simbolinį dalyvio mokestį tik tokiu atveju, jei tai projektinis seminaras iš kokio nors fondo lėšų, tačiau tada ir apie pačius fondus bei organizacijas info tuomet būna nemažai, ir renginius stengiamasi išviešint padoriai, nes tai vykdomo projekto dalis. Ai, o jei dar buvo minimi žmogėnai iš Rusijos, tai apskritai buvo galima susiprasti, kad nieko gero nebus, mat jie mūsų valstybėlėje, kiek pastebėjau, seminarus jei ir rengia, tai dažniausiai tais pačiais smegenų su ūkiniu muilu iš šveistuku pravalymo tikslais.
Vieną kartą nudegus pasistengsiu prisiminti.
tiksliai,smegenyse tik žalios metos niko daugiau i
Įtariu, kad statistinė katė ant klaviatūros užlipusi, surinktų rišlesnį tekstą, nei tu.
Mano mama – policijos pareigūnė. Sakė kriminalistai pasakojo, kad tokių asinus ad lyram galvose, kaip tu, per skrodimą atvėrus skalpą teismo medicinos ekspertai nieko ten neranda – viso labo pilkų drebučių masę. Daugiau į šią idiotiškai suregztą pastabą, kurioje nei apie tvorą, nei apie Barborą kalbant panaudotas mano slapyvardis, atsakyti neturiu ką, nebent – aquila non captat muscas. Mano atveju – dviprasmiška frazė, puikiai dviem frontais deranti šiame komentare.
P.S Išmok rašyti, kaip būsimą lituanistę mane tikrai vimdo, kai taip brutaliai prievartaujama lietuvių kalba – nei sakinio pradžios, nei pabaigos, o apie iš morfemų iškabintas balses apskritai geriau patylėsiu.
Bet pagalvok teigiamai, už 52 litus apturėjai šitokią atrakciją. Deja, bet man pagailo savo pinigų, tiesa, man būtų brangiau kainavę – kelionė į Lenkiją (berods 200 Lt + kelionės išlaidos, viešbutis ir pan.).
Pikta buvo ne tiek dėl išleistų pinigų, o dėl iššvaistytos dienos. Jei tas seminaras būtų įvykęs, tarkim, šį mėnesį, beveik galiu garantuoti, kad taip dantimis nebūčiau grojusi.
Atrakcija, sakyčiau, panaši į narkotikus: rizikinga (nes gali užsidirbti priklausomybę/būti įtrauktas į sistemą), bet jei gali išlipti sausas (be priklausomybės/ne sistemoje), su tuo susipažinti verta.
„ Pikta buvo ne tiek dėl išleistų pinigų, o dėl iššvaistytos dienos.“ papasakok ką jau toki rimtesnio būtum veikusi jei ne tas seminaras?
Tipo sesija, mokintis reikia, lyg mes nebuvom studentais ir nežinom kaip tas mokinimasis vyksta…
Iš tamstos komentaro šiek tiek šviečia, kokiais studentais jūs ten ir buvot.
Nežinau, kada buvo tas tavo „lyg mes nebuvom studentais“, siūlau susirasti kokį nors rimtesnės fizinių ar technologinių mokslų specialybės studentą iš VGTU, KTU, VU ar kito rimtus specialistus ruošiančio universiteto ir paklausti, kiek reikia skirti pastangų, kad turėtum vidurkį, didesnį nei 8. Spėju, jei neužtaikysi ant vunderkindo, atsakymas gali nustebinti. Ir ypač smagiai tai atrodo gruodį, kai atsiskaitymų pilna.
Nu vat kokiais studentais buvot, tokiais verslais ir užsiimat :>
Tai kodėl jie (amvėjininkai) tą suvažiavimą vadina seminaru?, juk seminaras turėtu turėti kažkokią mokomąją prasmę, o čia taip supratau kažkokia (чушь собачья) RU… Mes išrinktieji, mes ypatingi.. Kvazireligija kvepia.
Jiems net nekyla abejonių, kad tokie seminarai tikrai turi tą prasmę. Neva ten mokoma tinkamo nusiteikimo, pozityvaus mąstymo, motyvacijos ir t.t., pasakojama, kokias savybes turi turėti verslininkas. Nors net ir pagal tą jų apibrėžimą tai nepanašu į jokį mokomąjį renginį. Nuolatinis kartojimas, kad „Jums reikia statyti biznį“ ir gražių istorijų pasakojimas, mano galva, netelpa į mokymo lentyną. Tuo labiau, kai tai ir sudaro visą renginį, o ne jį papildo.
Kvazireligija tai tikrai kvepia. Nors, vėlgi, pabandžius sieti „Amway“ su sektomis, kultais ar kvazireligija, jų pėstininkams prasideda isterijos priepuoliai ir tuoj pat išsivynioja eilė „atmazų“, kad tada „viskas yra sekta/kultas/etc.“.
Atgalinė nuoroda: Kaip bendrauti su skeptikais internete? „Noway“ gidas | Baltumos blogas
Zmones. man reik pagalbos, turiu drauge kuri iskart pasirase amway, ir mane i ten zyzdama nusivede, buvau netgi seminare, atseit man sake kad po seminaro viskas man paaiskes ir busiu apsisprendes i „ taip“ . Bet sedejau rodos vienintelis toks ir klausiausi to smegenu plovimo. kas mane ir suzavejo. Technika atidirbta ispudingai. O tu zmoniu akys stiklinės, ant scenos kalbejo kaskokie rusai, lygiai ta pati ka perskaiciau cia. Visiskas meslas apie „ versla“ ir as negaliu ziuret kaip ji tuo tiki. Kas blogiausia ta moteris kalbedama net uzsimine kad mete mokslus. Kad uzsiimtu amway verslu. Ir tada jai pasiseke. nx nesuprantu as tu zmoniu kur pas juos smegenys… ir deja kaip ir mano drauges… jei as jai kaska bandau paaiskinti kitaip kas yra tinklinis marketingas, tai mes pradedam pyktis, lyg as jos nepalaikyciau tada turiu numesti gaza nes jauciu kad isiskirsim. Patarkit kur ja nusivesti kad galeciau istraukti is tos duobes. Kaip ipusti informacijos is kitos puses apie tai.. Nes ji jau pradejo aukoti laika..
Oi, pakliuvai… Siūlyčiau nusiteikti, kad gali būti, jog ir nieko nepavyks padaryti. Susiję tinklapiai mirga „mes/mano tėvai/draugai/brolio šeima/etc. išsiskyrė, nes vienas iš nuėjo į „Amway“ ir ten jam praplovė smegenis“ tipo atsiliepimais.
Jei jau normaliai šnekėti neišeina, gal bandyk surasti ką nors, kas buvo toje sistemoje ir galėtų ją paprotinti.
Kraštutiniu atveju, jei draugė dar nuo ko nors finansiškai priklausoma, pabandyk atsargiai patepti tuos asmenis, kad užsuktų pinigų kranelius. „Amway“ — ne labdaros valgykla: tie, kurie negali kloti šimtinių už seminarus, (de)motyvacinę medžiagą, prekes ir t.t., jiems nėra reikalingi. Draugė iš pradžių turėtų putotis kaip tirštai Fairy atskiestas vanduo, bet po to pati pamatys, kaip ji jiems be atvertos piniginės reikalinga (su sąlyga, kad galvos turinys dar drebučiais nepavirto).
nera ka labai patept.. nesileidžia i kalbas, jos mama paprastute, vargse moteris likusi be vyro viska leidzia dukrai, nors abi gyvena tikrai sunkiai, bet verciasi. o ji leidzia viska kad tik sektusi viskas dukrelei, nieko nesupranta, netgi dziaugiasi ir jei neklystu pati sedi jau kaip vartotoja, o drauge jau ir gimines sukviete, draugus kviecia, laiko man neberanda, jei randa tai tik klausimais ar tu pasirasysi sutarti… neberanda laiko net savo pomegiam kurie anksciau jai buvo auksciausias prioritetas..
, pinigus jau taupo seminarams kurie i uzsieni kainuoja ir po kelis simtus, palaukit dbr jau taupomi pinigai ir seminarui kuris bus amerikoi. Nejaugi dbr prarasiu artima zmogu del sito . nes jauciu pasiaukosiu ir ten uzsirasysiu vien del jos kai prieisiu liepto gala, meile sitpresnis dalykas nei bet koks amway.. Negaliu niekuo jos isgasdint nes jos „ sponsoriai“ tie kurie jau „ uzdirba“ ~5000 lt . jai pamojuoja graziais zodziais ir savo pajamomis is „ oro“ , tada mano argumentai eina velniop.. O ji man vis atkerta as noriu gyvenime kasko pasiekti kazkuo buti. O tu dirbdamas gera darba teturesi kaskokais lubas. kur daugiau nk nepasieksi ir negalesi pasiekti.. taip: toks smegenu praplovimas, jei neesi amway esi luzeris.. mat jau ikurti naujo „ paprasto“ verslo dbr neimanoma.. b***t kraujas verda… zmones nezinau, Dar kasnors uzveskit ant kelio mane, nes dar neprarandu vilties.
O kokią sutartį yra pasirašiusi tavo mergina ir jos sponsoriai? M, M+ ar IBO? (a. k. a. Koks planas?)
zinok nezinau dar, nesigilinau, 49 lt mokestis beroc, O ar yra skirtumas ?
Yra. Nuo tų niuansų priklauso, ar pats „Amway“ asmens veiklą Lietuvoje laiko legalia ir kaip ją traktuoja VMI.
be to kaskaip uzsikabinau dar ant minties kaip su mokesciu inpsekcija, kai gaunamos tokios pajamos kur jie randasi po galais ?
Taigi yra taip. Kai rašaisi sutartį, tau berods reikia pasirinkti planą: M (gali pirkti prekes iš jų internetinės parduotuvės), M+ (gali pirkti prekes + rekomenduoti tai kitiems žmonėms ir formuoti po savim pirkėjų tinklą; galop tas tinklas tau neša pelną (?) nuolaidų prekėms pavidalu) ir IBO (gali vystyti tą jų verslą ir čia jau šneka eina ne apie visokias nuolaidas, o realius pinigus).
Tik yra problemėlė. Būti IBO Lietuvoje negalima (jei mano informacija nepasenusi). Negalima, nes „Amway“ neturi čia oficialios atstovybės. Apie atidarinėjimą šnekama jau labai ilgai, vyksta anokie tai paruošiamieji veiksmai, bet tokiu tempu, jog gal mano brolio dar neegzistuojantys vaikai jos ir sulauks. Nėra šalyje atstovybės — IBO veikla ten draudžiama paties „Amway“ (grubiai tariant). Be to, pats „Amway“ reikalauja, kad pradėjęs veiklą, verslininkas darytų ją pagal tos šalies įstatymus ir jai mokėtų mokesčius. Galų gale gaunasi taip: nežinau, kaip ten tiksliai yra su tais mokesčiais ir t.t., bet tūlam „verslininkui“ iš „Amway“ užsiminus apie PVM sąskaitas-faktūras ar kvitus, jų balsai suplonėja, akys susikryžiuoja, o ausys susigarbanoja. Dauguma jų bijo to dalyko kaip velnias kryžiaus.
Pabandysiu uzsimint tada. Aisku busiu sukritikuotas bet gal drebucius drauges pajudinsiu.aciu
W
patikslinsiu dar kad kogero iskart IBO jau pasiraso nes jai duoda ir verslo plana kuri gali parsisiust is neto, rasti youtube, bet kuris yra nesveikai konfidiancialus ir niekam nevalia to matyt. ir jau ten kuri ta versla pleti tinkla.