Laboratorinio darbo „Antrasis semestras“ ataskaita

Darbą atliko: Baltuma
Pristatymo data: 2011.08.31
Tikrinantis dėstytojas: kartoju: tiriami objektai laboratorinių darbų nevertina!

Darbo tikslas: susipažinti su antruoju studijų pusmečiu LVINBBU  studijuojant laisvo oro vadybą.

Būtinas pasirengimas: baigtas pirmas laisvo oro vadybos pusmetis LVINBBU.

Įvadas

Beveik praėjus vasarai ir į pakaušį alsuojant trečiajam pusmečiui LVINBBU laisvo oro vadybos studijose tūla Baltuma vėl nusprendė padaryti nedidelę apžvalgą. Šį kartą į ataskaitą įtraukta ne tik modulių apžvalga, bet ir pastabos apie keletą atmintim įstrigusių epizodų, susijusių su studijomis.

Dėmesio neatkreipimo pagrindai

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Šis modulis tęsė mano anksčiau aprašytus „Nevėlavimo pagrindus“. Teoriją dėstė ta pati „maloni“ moteriškaitė kaip ir pirmajame pusmetyje. Baltuma, taip parodydama, kad kvailumas jai nesvetimas, pirmojo pusmečio pabaigoje vylėsi, jog ši dėstytoja kažkokiu mistiniu būdu bus pakeista ir toliau turėti reikalų su ja neteks. Deja, teko jos paskaitose sėdėti ir toliau.

Akademinių žinių atžvilgiu šiai dėstytojai negaliu nieko prikišti. Savo dėstomą dalyką ji išmano ir nevengia savo žinių pademonstruoti. Reikiami akcentai sudėliojami tvarkingai, nenukrypstama į nereikalingą beletristiką, pabrėžiami svarbesni klausimai.

Vis dėlto bendravimo sferoje situacija kardinaliai priešinga. Dėmesio neatkreipimo pagrindų teorijos dėstytoja man primena stereotipinę, viskuo nepatenkintą senmergę. Iš jos elgesio susidariau įspūdį, kad studentus ji laiko veltėdžiais žiopliais, kurie yra jos priešai.

Šiokia tokia šviesioji šios situacijos pusė: iš teorinių paskaitų išsikraustė vėlavimo problema. Greičiausiai studentai įsisąmonino, jog pavėlavęs į paskaitą būsi „išlazdavotas“ taip, kad dar ilgai tai košmaruose sapnuosi. Iš kitos pusės: jei studentai nevėluos, ši dėstytoja suras kitą priežastį prie jų kabinėtis. O rasti jai sekasi labai gerai.

Kai ši dėstytoja ko nors paklausia, visas srautas dažniausiai tyli, lyg būtų vandens į burną prisisėmę. Tada sulaukia pašaipių dėstytojos komentarų, kurių esmė — „Jūs nieko nemokate ir nieko nežinote“. Klausiate, kodėl studentai tyli, net jeigu žino atsakymą? Priežastys paprastos. Pasakysi neteisingą atsakymą — iš tavęs bus išsityčiota. Neteisingai arba bent kiek miglotai suformuluosi atsakymą — iš tavęs irgi bus išsityčiota, netgi nepaisant to, jog akivaizdu, kad omenyje turėjai teisingą atsakymą.

Visa tai, ką aprašiau lengvai galima pavadinti gražiąja dėstytojos bendravimo su studentais puse. Kiek įspūdingesnis „perliukas“ — į konkrečius studentus nukreipti pašaipūs ir sarkastiški komentarai. Blogai nuotaikai užėjus besti pirštu į kurią nors auditorijos vietą ir pasakyti „Ten sėdi skolininkai“ aptariamai asmenybei yra juokų darbas. Taip pat ji lengvai gali mestelėti tokią pastabą: „Va, ten sėdi 16-os grupės seniūnas, kuris visiškai nesimoko ir greičiausiai eis perrašinėti, nes negaus įskaitos. Pirmą pusmetį dar tikėjausi, kad susiprotės, bet matau, jog bergždžiai.“. Jeigu dėstytoja pastebi, kad kurio nors studento nėra paskaitoje, pradedamas detektyvas „Kur dingo studentas A?“. Kai jis pasirodo paskaitose, būna pašaipiai paklausiama: „Kur buvote praeitą kartą? Aš ir taip retai Jus matau paskaitose.“, nors minėtas studentas nebuvo tik vienoje paskaitoje iš bent penkių prieš tai buvusių.

Jei manote, kad ši dėstytoja apsiriboja pašaipiais komentarais studentų pusėn, tai labai klystate. Tokių pastabų susilaukia ir kiti dėstytojai. Bent porą kartų nuskambėjo pejoratyviniai komentarai apie kito srauto dėstytoją, nukreipti tiek prieš pačios dėstytojos žinias, tiek prieš jos baigtą universitetą. Taip pat teko išgirsti prieš mūsų grupei praktikos paskaitas vedančią dėstytoją nukreiptą pastabą: „Aš žinau ir moku pirmą, antrą, trečią, ketvirtą ir penktą dalyką. Ta Jūsų numylėta (įterpti dėstytojos pavardę) to nemoka ir niekada nemokės!“.

Dėmesio neatkreipimo pagrindų teorijos dėstytojos (manau, atskirai atmosferos paskaitose ir pačių paskaitų aptarinėti nebereikia) apžvalgą baigsiu labiausiai „nudžiuginusiu“ šios dėstytojos perfomansu. Semestro pradžioje reikėjo savarankiškai atlikti tam tikras užduotis. Jei per pirmą jų patikrinimą paaiškėdavo, kad užduotys atliktos teisingai ir tvarkingai, studentui būdavo suteikiami du rezerviniai balai, kuriais galima pasinaudoti per užduočių gynimą. Mūsų grupei (maža pastaba: bent 3-ys asmenys mūsų grupėje yra įstoję su 19-a arba didesniu konkursiniu balu) išsprendus užduotis, minėta teorijos dėstytoja „pakėlė vėją“, kad užduotys buvo išspręstos „per gerai“ ir rezerviniai balai suteikti per dideliam skaičiui studentų. Teorijos dėstytoja dar kartą patikrino užduočių sprendimus. Nežinau, ar yra studentų, kurie visiškai neteko rezervinių balų, bet specialiai mūsų grupei suteikiamų rezervinių balų skaičius buvo sumažintas iki 1-o. Priežastis — per geri sprendimai.

Tarpinis reziumė: tikrai ne kiekviena melžėja gali valstybę valdyti ir tikrai ne kiekvienas mizantropas gali dėstyti. Mano galva, dėstytojas turi stengtis profesionaliai išdėstyti medžiagą bei objektyviai įvertinti studento žinias. Hipotetinio 16-os grupės seniūno skolos, įvertinimai bei pastangos yra hipotetinio 16-os grupės seniūno, o ne dėstytojo, liaudiškai tariant, reikalas. Taip pat ne dėstytojo reikalas yra, kur studentas A būna paskaitos metu. Tai yra minėto studento ir galbūt dekanato reikalas. Paversti tai „pletkais“ auditorijai yra mažių mažiausiai negražu. Bandymai diskredituoti kitus dėstytojus studentų akyse — šlykštu ir neetiška. Aprašyta situacija, kai dėstytoja, nuolat burbanti dėl nesimokančių tinginių studentų, nubraukė užsidirbtus rezervinius balus studentams, nes šie „per gerai“ išsprendė užduotis, apskritai išeina iš bet kokių sveiko proto ribų. Pasikartosiu: negaliu šiai dėstytojai prikišti metodikos ar žinių trūkumo. Vis dėlto minusai bendravimo srityje visus pliusus nusveria.

Praktika

Labai džiaugiuosi, kad apie dėmesio neatkreipimo pagrindų praktikos dėstytoją galiu pasakyti tik gražius žodžius. Vienintelį kartą, kai ji pakėlė balsą, buvome dėl to patys kalti. Keli veikėjai, pajutę neformalią atmosferą, pamiršo, kad vyksta paskaita, o ne vakarėlis.

Galiu pakartoti tai, ką rašiau pirmojo pusmečio apžvalgoje: ši dėstytoja yra draugiška, paslaugi ir energinga. Dėstymas nepriekaištingas — medžiaga pateikiama aiškiai, konkrečiai ir suprantamai. Jei iškyla neaiškumų, pagalba studentams suteikiama noriai ir be įžeidžios „Kaip čia galima nesuprasti???“ retorikos.

Vieną dėmesio neatkreipimo pagrindų praktikos paskaitą apturėjome su pavaduojančiu dėstytoju, kuriam prikišti taip pat nieko negaliu. Metodika panaši į pagrindinės praktikos dėstytojos, bet išlaikoma gerokai formalesnė paskaitos atmosfera. Būtent tokį įspūdį paliko vienintelė mums jo vesta paskaita.

Atsiskaitymai

Šio modulio pliusas ir minusas viename yra mažas atsiskaitymų skaičius. Pliusas, nes nereikia kiekvieną mielą dieną pūti prie knygų ar konspektų dėl kaip iš gausybės rago byrančių įvairaus plauko žinių patikrinimų. Minusas: kiekvienas pažymys turi didelę vertę, todėl viena nesėkmė gali smarkiai atsiliepti galutiniam įvertinimui. Nepaisant daugiau nei tragiško starto: pirmas atsiskaitymas — 9 pridėjus rezervinį balą, antras atsiskaitymas — 4,7, pabaigti pusmetį pavyko puikiai. Pamačius, kiek gavau iš antrojo atsiskaitymo perrašymo, realybė iš nuostabos trumpam tapo panaši į S. Dali paveikslą.

Man, manau, priešingai nei daugumai kursiokų, šio semestro teorinė medžiaga buvo lengvesnė nei pirmojo pusmečio Nevėlavimo pagrindų. Dalis atsakymų į egzamino klausimus netgi turėjo tam tikrą šabloną. Galiu neabejodama pasakyti: besiruošdama šiam egzaminui įdėjau daugiausiai pastangų. Tai davė atitinkamą rezultatą — dviženklį galutinį įvertinimą.

Efektyvus dėstymas itin dideliu tempu

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Apie patį teorinių paskaitų dėstytoją, kuris, beje, yra pirmas per studijas man dėstęs profesorius, galiu kalbėti tik gerai. Tai inteligentiškas, energingas, impozantiškas žmogus su stipriais oratoriniais gebėjimais. Medžiaga pateikiama sklandžiai, retkarčiais įterpiami anekdotai ar įdomios gyvenimiškos istorijos, du kartus buvo suorganizuotos bandymų demonstracijos.

Didžiausias teorinių paskaitų minusas — nežmoniškas tempas. Praleidžiami teorijos taikymai, kai kurias temas teko išsinagrinėti patiems. Vis dėlto net taip apkarpius pateikiamos medžiagos srautą, per temas šuoliuojama lyg jojant išprotėjusiais, nepailstančiais arkliais.

Iš sklandančių gandų nesunku numanyti šitokios situacijos priežastį. Efektyvaus dėstymo itin dideliu tempu programa yra labai plati. Anksčiau jai buvo skiriama daugiau kreditų, kas automatiškai reiškia didesnį paskaitų skaičių. Pasak tų pačių gandų, reikia dėkoti studentų atstovybei, kad kažkokio nepaaiškinamo proto užtemimo metu žmonės iš jos sugalvojo, jog šiam moduliui kreditų skirta per daug. Buvo nurėžti, jei neklystu, du kreditai. Lyg to dar būtų negana, pačią problemą protingos tetos ir protingi dėdės sugalvojo išplėsti. Rezultatas: cituoju profesorių: „Joks dėstytojas nespėja pilnai išeiti programos“.

Galop kai galimą trūkumą galima įvardinti nemenką diktavimo kiekį. Vis dėlto, mano galva, tai būtų priekabių ieškojimas. Nepaisant to, kad didžiąją dalį paskaitos reikėdavo praleisti bandant suspėti užsirašyti visą pateikiamą informaciją, toks dėstymo būdas buvo daug efektyvesnis, nei pasirinktas vieną paskaitą vedusio pavaduojančio dėstytojo, kuris bandė komentuoti skaidrėse pateiktą medžiagą, bet nesugebėjo sudėlioti reikiamų akcentų.

Praktika

Pirmam efektyvaus dėstymo itin dideliu tempu praktikos paskaitų dėstytojui priekaištų neturiu. Atsižvelgiant į paskaitų specifiką, buvo pasirinkta efektyvi dėstymo metodika. Pradžioje paskaitos buvo konkrečiai ir trumpai išdėstoma esminė informacija, o likusią paskaitos dalį dėmesys skiriamas uždavinių sprendimui, neaplenkiant ir sudėtingesnių atvejų.

Būtų buvę puiku, jei šis dėstytojas būtų mums dėstęs visą pusmetį. Vis dėlto po poros mėnesių dėl nenumatytų aplinkybių gavome „pažindintis“ su nauju dėstytoju, apie kurio dėstymo metodiką taip pat gerai, kaip apie jo pirmtako, atsiliepti negaliu. Daugiau nei pusė paskaitos laiko buvo skiriama iš esmės betiksliam trypčiojimui apie teoriją, uždavinių pavyzdžių išnagrinėjama sąlyginai mažai, o ir tie patys — sąlyginai elementarūs. Užtat teko gauti šoką nemenką šoką, kai kontrolinio darbo metu gauti uždaviniai buvo gan nutolę nuo paprastumo greitkeliu ir daugumai iššaukė reakciją „DA FAK IS DIS?“. Nors formulės buvo žinomos, nežinojome, kaip duotais atvejais jas taikyti ir nuo ko pradėti sprendimą. Beje, dėstytojų darbo metodikos skirtumai puikiai atsispindėjo ir kontrolinių darbų pažymiuose.

Laboratoriniai darbai

Vėlgi, turėjome du dėstytojus: mano grupė per didelė, kad vienas dėstytojas spėtų „aptarnauti“ beveik tris dešimtis studentų. Vėlgi, turėjome „gerą“ dėstytoją ir „blogą“ dėstytoją. Vėlgi, vertinimas atsiremia ne į akademinių žinių kiekį (apie kurį spręsti nieko negaliu, nes nebuvo progos pamatyti kažkokių išskirtinių dėstytojų akademinių gebėjimų ar jų trūkumo), o į elgesį su studentais ir, ypač, vertinimą.

Kas įdomiausia, „gerasis“ laboratorinių darbų dėstytojas yra tas pats, apie kurį ne itin gerai atsiliepiau aprašydama efektyvaus dėstymo itin dideliu darbu praktikos paskaitas. Šioje paskaitoje teko jį pažinti kaip paslaugų, draugišką, taktišką ir atsiskaitymų metu, atsiprašau už išsireiškimą, užpakalyje smegenų neieškantį asmenį. Esu linkusi tokius vertinimo skirtumus priskirti paskaitų specifikos skirtumui, kuris yra gan ženklus.

Tuo tarpu antrasis dėstytojas, nors ir dėstė taip pat profesionaliai, kaip ir jo kolega, man sudarė stereotipinio „kirvio“ įspūdį. Jei nori gauti aukščiausią įvertinimą, turi būti smulkiai išnagrinėjęs ne tik su atliktu darbu susijusias temas, nurodytas laboratorinio darbo apraše, bet ir žinoti kiekvieną „pašalę ir nuošalę“. Vis tiek sulauksi klausimo beveik „ne į temą“. Taipogi ne griežtai pagal nurodymus parašyta darbo ataskaita, kurioje yra tik visiškai neesminių ir smulkių klaidų, šio dėstytojo akyse ant studento galvos gali užtraukti nemenką „debesį“. Mano galva, nors šio dėstytojo priekabumo lygis dar nepakilo virš Everesto, bet šioks toks jo nuleidimas niekam nepamaišytų.

Atsiskaitymai

Galiu sąžiningai ir nemeluodama pasakyti: jei ne dar vienas modulis, apie kurį dar perskaitysite, efektyvus dėstymas itin dideliu tempu būtų surijęs daugiausiai laiko per visą pusmetį. Apklausos neatlikau, bet peršasi mintis, kad daugumai mano grupiokų būtent taip ir buvo. Įvairaus svarbumo atsiskaitymais modulis buvo atskiestas tirštai.

Atlikome gan daug laboratorinių darbų, kuriuos sąžiningai gynėmės kas antrą savaitę. Maža to, pagal idėją, reikėdavo ruoštis ne tik gynimui, bet ir darbo atlikimui. Savaime suprantama, buvo tokių asmenų, kurie reikiamas lenteles „ant greičio“ nusibraižydavo vos atėję į paskaitą, lygiai taip pat „ant greičio“ perskaitydavo darbo aprašą, o po to „Eeee… Mmmmm… Tai ką čia dabar daryti reikia?“.

Lengviausi iš atsiskaitymų (dėl jau aprašytų priežasčių, sąlyginai) buvo praktikos kontroliniai darbai. Jų nebuvo daug, o ir būti negalėjo, nes paskaitų apturėjome ne marias. Taipogi buvo leista naudotis užrašais, kurie padėdavo tik tuo atveju, jei turėjai supratimą, ką sprendi ir kaip taikyti formules.

Galų gale iš semestrinių atsiskaitymų turėjome vieną didelį ir platų kolokviumą. Jei ne teorijos dėstytojo geranoriškumas ir pasiūlyta lanksti atsiskaitymo sistema, nemenkai daliai studentų jis būtų tapęs vargo vakariene. Vis dėlto turiu vieną kritinę pastabą apie šį atsiskaitymą: po kolokviumo rezultatų paskelbimo paaiškėjo, kad buvo tokių studentų, kurių niekas nematė nė vienoje kolokviumo rašymo dalyje, bet jie kažkokiu magišku būdu sugebėjo ne tik gauti pažymį, bet ir gauti jį absoliučiai neadekvatų savo žinioms. Buvo ir tokių, kurie prisipažino, kad pasiuntė vietoj savęs kažką, kas aptariamo modulio medžiagą išmano geriau. Mielai patarčiau dėstytojams kontroliuoti asmenų, ateinančių į šį atsiskaitymą, srautą.

Pereikime prie bene kiekvieno modulio kulminacijos — egzamino. Kaip jau minėjau, savo struktūra jis buvo panašus į kolokviumą: skyrėsi tik temos. Gavome tris plačius teorinius klausimus ir vieną itin lengvą uždavinį, kurį sprendžiant iš esmės reikėjo iš didelio lapo nusirašyti reikiamą formulę ir ją pritaikyti.

Vis dėlto su šituo moduliu man pasisekė ne taip gerai kaip su dėmesio neatkreipimo pagrindais. Negaliu kaltinti nieko, išskyrus save, nes galutinis rezultatas iš esmės yra proporcingas įdėtoms pastangoms, o dėmesio šiai sričiai galėjau skirti ir daugiau. Pridėsiu tai, kad mane nustebino faktas, jog tiek egzamino, tiek galutinis mano įvertinimai buvo aukštesni nei gerai pažįstamo asmens, kuris šio modulio medžiagą išmano geriau nei aš. Nors… Jei egzaminui pradedi ruoštis jo išvakarėse, pabaigęs WoW reidą, aukšto rezultato gali tikėtis nebent būdamas genijumi arba laimės kūdikiu.

Savarankiško skaidrių nagrinėjimo metodika

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Šis modulis tęsė pirmajame pusmetyje dėstytą technologinę filosofiją. Greičiausiai antrojo pusmečio pradžioje Baltuma buvo paveikta negatyvias energetines bangas skleidžiančio ir čakras užteršiančio Plutono, Arktūro ir Betelgeizės išsidėstymo, nes nusprendė, kad iškeis šias paskaitas į miegą. Kaip sugalvojo, taip ir padarė ir į paskaitas nuėjo daugiausiai 5-is kartus. Užtat dar dabar Baltuma neišsprendžia dilemos: ar dešimtuką galutiniame įvertinime per plauką sužvejojo, nes tik egzamino išvakarėse atsivertė teorinę medžiagą, ar dėl to, kad praparpė du trečdalius paskaitų. Šiaip ar taip, paskaitose būdavo tik komentuojamas visiems prieinamų informatyvių ir aiškių skaidrių turinys ir iš esmės nepasakoma nieko naujo.

Pagal tai, kokį įspūdį paliko tos kelios paskaitos, kuriose pašmėžavau, manau, teorijos paskaitų dėstytojui vėl galiu „dėti pliusą“. Tam tikri faktoriai primygtinai kiša mintį, kad gali atsirasti su manimi nesutinkančių asmenų, bet liksiu prie savo nuomonės. Šis dėstytojas savo darbą atlieka sklandžiai ir kokybiškai. Atskiro paminėjimo vėl nusipelno jo „filosofijos“, nepaisant fakto, kad jos pradėjo kartotis.

Praktika

Mano komentaras apie šias paskaitas bus labai trumpas. Į šias paskaitas nėjau. Iš dalies dėl to, kad neprivaloma. Vis dėlto mano sprendimą nesilankyti šiose paskaitose lėmė faktas, kad jos absoliučiai netikslingos, o duodama nauda minimali. Tokias išvadas galima susidaryti vien susipažinus su paskaitų specifika.

Labai sunku surasti tinkamą pavyzdį, iliustruojantį šių paskaitų beprasmiškumą. Netgi labai abejoju, ar teisinga jas įvardinti kaip praktines. Manau, analogiška situacija būtų, jei būsimiems muzikantams neleistų prisiliesti prie instrumentų, o lieptų ant popieriaus lapo aprašinėti, kaip jie gros, kokius klavišus spaudys, kaip laikys rankas, kokiu stiprumu pūs į saksofoną ir t. t. Argi ne genialumo viršūnė?

Verta paminėti, kad po studentų atstovybės susitikimo su dekanatu ir dėstytojų atstovais nušvito viltis, jog savarankiško skaidrių nagrinėjimo metodikos praktinių paskaitų specifika keisis. Buvo žadėta, kad studentai šių paskaitų metu dirbs prie įrangos, be kuriuos mūsų specialybė neįsivaizduojama. Vis dėlto, kaip leidžia manyti dabartinių pirmakursių tvarkaraščiai ir auditorijos, kuriose vyksta paskaitos, tai ir liko gražiomis kalbomis.

Laboratoriniai darbai

Kiaulystės dėsnis nepraleidžia nė menkiausios progos parodyti, kad jis savo darbą mėgsta atlikti gerai. Dėstytojai, su kuriais mielai daugiau nesusitikčiau, gauna tau atidėstyti dar ir antrą pusmetį, o su „geraisiais“ tenka atsisveikinti. Taip nutiko ir su šio modulio laboratorinių darbų dėstytoju. Vietoj to, kuris praeitą semestrą vedė „laborus“, teko „draugauti“ su kitu.

Visų pirma, į akis labai krito didelis, bet dažniausiai sveiko proto ribų neperžengiantis naujojo dėstytojo priekabumas. Darbai būdavo tikrinami ilgai, gan smulkiai nagrinėjant užduoties sprendimą, akylai sužiūrint, ar tenkinami visi reikalavimai. Radus aiškiai neoptimalų sprendimą, būdavo atkreipiamas studento dėmesys ir pasiūloma paieškoti kitokios užduoties ar jos dalies realizacijos. Taipogi, iš kai kurių dėstytojo komentarų teko įsitikinti, kad jis savo rogėse sėdi tvirtai ir dėstomą dalyką išmano toli gražu ne paviršutiniškai.

Priekabiai prasideda, kai pasiekiama man labai svarbi „Kaip tu bendrauji su studentais?“ sfera. Viena vertus, šio dėstytojo pirmtakas pademonstravo išskirtinai geranorišką požiūrį į studentus, elgėsi su jais itin draugiškai bei šiltai. Dėl to visi lyginimai pasidaro panašūs į La Peregrina ir eilinio upinio perlo lyginimą. Kita vertus, nepaisant to, kad akivaizdžių trūkumų bendravime su studentais beveik nėra, antrojo pusmečio dėstytojui galiu prikišti tam tikrą neigiamą išankstinį nusistatymą studentų atstovybės, kuriame šiame įraše neliks nepaminėta, atžvilgiu.

Atsiskaitymai

Pirmojo pusmečio laboratorinių darbų dalinių atsiskaitymų tradicija buvo tęsiama ir antrajame pusmetyje. Kiekvieną paskaitą reikėdavo pateikti tam tikrą dalį užduoties sprendimo ir taip kaupiami balai galop pavirsdavo pažymiu. Manau, kad tokia sistema yra labai patogi ir naudinga, nes iš esmės užkerta kelią viso darbo darymui paskutinę naktį.

Vis dėlto, manau, laboratorinių darbų užduotys galėjo būti ir įvairesnės. Teorijos paskaitose būdavo išdėstoma sąlyginai daug medžiagos, o laboratoriniai darbai paremti tik pačiais pagrindiniais aspektais. Ištisos sprendimo dalys kartodavosi, tereikėdavo pakeisti niuansus, susijusius su užduoties sąlyga. Maždaug pusė užduočių buvo lygiai tos pačios merginos, tik kaskart įvilktos į vis „mandresnes“ sukneles. Taipogi dažnai buvo reikalaujama panaudoti jau išnagrinėtus metodus, už ką ir būdavo paskiriami balai. Manau, būtų buvę daug naudingiau į laboratorinius darbus įtraukti daugiau teorinėse paskaitose pateikiamos medžiagos, už ką ir vertinti, o ne dalinti balus už „copy&paste“ principu atliktas užduoties dalis.

Trejetas kontrolinių darbų yra tokia pati absurdo komedija, kaip ir praktinės savarankiško skaidrių nagrinėjimo metodikos paskaitos. Atsiskaitymai vyko principu „parašyk, kaip tromboną pūsi“. Tai netikslinga ir neefektyvu. Manau, nereikia aiškinti, kodėl. Kaip ir praktinių paskaitų atveju, buvo pažadėta pakeisti atsiskaitymo tvarką. Ar bent šis pažadas bus įvykdytas, parodys laikas.

Egzaminas vyko panašiu principu, kaip ir kontroliniai darbai, tik buvo įtraukta keletas teorinių klausimų. Kitus įspūdžius aprašiau šio modulio apžvalgos pradžioje. Kartotis neketinu.

Kantrybės gimnastika

Pratarmė

Antrojo pusmečio pabaigoje mums, studentams, į rankas pakliuvo modulių vertinimo anketos. Paprašyta apibūdinti šį modulį, Baltuma parašė, kad nuo komentarų susilaikys, nes jie būtų įtakoti ne objektyvių veiksnių. Kalbant atvirai, nesu tikra, kad ir čia jį komentuoti yra labai sąžininga… Vis dėlto mano tinklaraštis — ne studijų kokybės užtikrinimo darbo grupės (gal kas nors norėtų mane įdarbinti Valstybinės nereikalingų institucijų steigimo tarnybos bereikšmių pareigybių pavadinimų generavimo skyriaus viršininke?) ataskaita.

Tragiškai nesėkmingas kelių mėnesių trukmės mano romanas su kantrybės gimnastika priminė jau atkentėtą ketverių metų katorgą muzikos mokykloje, kai kartą iš didelio nenoro groti net nusilupau odą nuo nykščių pagalvėlių. Tik susidorojimui su karjera muzikos mokykloje pritaikyti metodai šioje situacijoje būtų buvę visiškai neveiksmingi ir duotų rezultatą, kuris liaudyje vadinamas skola. Tad teko nuryti kartų faktą, kad nuo šio modulio pabėgti sveikai nepavyks, pasiraitoti rankoves ir bandyti su juo susidoroti.

Susidorojimo procesas taipogi nebuvo iš saldžiųjų. Galiu sąžiningai pasakyti, kad šis modulis per visus metus išsunkė daugiau jėgų ir nervų nei visi kiti kartu sudėjus, pareikalavo daugiausiai laiko sąnaudų. Jo dėka greičiausiai išeikvojau dešimtmečio isterijos priepuolių limitą. Iš daugumos paskaitų grįždavau panaši į gerai įerzintą bulių. Į pačią paskutinę laboratorinių darbų paskaitą įsliūkinau taip spinduliuojanti įtūžiu, kad mano vaikinas iš baimės man nepratarė nė žodžio.

Kokios to priežastys? Kantrybės gimnastikai esu absoliučiai negabi. Jei pirmame pusmetyje „kosminio“ modulio vaidmenį atlikęs efektyvus sapnavimas tapdavo vis labiau suprantamu, priklausomai nuo išaiškinimo kokybės ir įdėtų pastangų, tai aptariamo modulio medžiaga mano galvoje taip ir liko beprasmiais skaičiukais ir matricomis. Netgi atvirškščiai. Su kiekvienu perskaitytu skyriumi taip vis labiau priminė „Hario Poterio“ Uždraustąjį mišką, kur nosies geriau nekišti, nes tavęs laukia daug ne itin draugiškų gyvių, kurie, tave sutikę, arbatos su citrina ir pyragėliais nepasiūlys.

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Vėlgi turėjome du dėstytojus, kas šį pusmetį buvo norma. Tik, skirtingai nei kitų modulių atveju, šįkart taip buvo, nes teorines paskaitas vedę dėstytojai nusprendė pusmečio viduryje susikeisti srautais. Tuojau suprasite, kodėl tai buvo vienas iš geriausių dalykų šiame modulyje.

Pirmą pusę semestro teoriją dėstė ypatingais oratoriniais gebėjimais nepasižymintis, bet, manau, savo dėstomą dalyką išmanantis asmuo. Be kita ko, mano antipatiją moduliui jis dar sugebėjo pasūdyti bendravimo su studentais kultūra, kuri itin priminė dėmesio neatkreipimo pagrindų teorijos dėstytojos komunikavimo stilių. Verta paminėti, kad, pabandžius paklausti visagalės Google, ką ji žino apie mano universiteto dėstytojus, pateikiama keletas diskusijų, kurios labai gražiais ir šiltais atsiliepimais apie šias personas, švelniai tariant, nežiba. Pernelyg nesikartojant, esmė ta pati: stebėtinai fenomenalus gebėjimas dalį smegenų nuolat būti sukoncentravus į itin sėkmingas priekabių paieškas. Pusmečio pradžioje, be to, kai kurie šaltiniai informavo, kad šis dėstytojas itin paranojiškai žiūri į lankomumą, kas retkarčiais nusirita iki viešo seniūnų skalpavimo. Laimei, su tuo susidurti neteko.

Tada atėjo pusmečio vidurys ir paskaitoje pamatėme kitą dėstytoją. Situacija pasikeitė ženkliai. Naujasis dėstytojas, nors ir ne visada sėkmingai, bet labai stengėsi aiškiai ir suprantamai pateikti modulio medžiagą. Taip pat buvo parodyta, kodėl nevertėtų kopijuoti kitų asmenų darbų bei ką daryti, kad nukopijavus Jūsų nenutvertų su akivaizdžiais įkalčiais. Vis dėlto, trūkumų, nors ir ne itin didelių bet yra. Kaip pagrindinį įvardinčiau sąlyginai silpnokus oratorinius gebėjimus.

Laboratoriniai darbai

Apie dėstytoją galiu papasakoti maždaug absoliučiai nieko. Visų paskaitų metu man iš esmės rūpėdavo tik tai, kaip greičiau dingti iš paskaitos, kol nervinės ląstelės dar atlaiko įtampą. Tad, kaip tas asmuo nuo pat pradžių buvo itin daug reikšmės neturinčia materija, kuri rašo pažymius, taip ir liko. Pasakiau viską, ką galėjau ir turėjau pasakyti apie šias paskaitas.

Atsiskaitymai

Rašėme porą gan lengvų kontrolinių darbų, kurie man pavyko puikiai. Kiek kitokia situacija susiklostė su pluoštu laboratorinių darbų. Turbūt iki studijų galo nepamiršiu, kaip po kelis kartus perdarydavau vieną darbą, nes „kažkas nesigaudavo“, ir galop paaiškėdavo, jog anoks ten nesigavimas. Šito „top‘ų top‘as“ buvo paskutinis laboratorinis darbas, kurį darant, reikėjo išjungti vieną programos nustatymą, nes kitaip likdavo nemenka rizika, kad programa išleis protą atostogų ir darys nesąmones. Baltuma kelias dienas, nesuprasdama, kodėl čia ta programiūkštė kvailioja, pešėsi plaukus, netgi sugalvojo serijai „iš Vilniaus per Oslą į Keiptauną“ priklausantį metodą, kuris iš esmės pašalino kvailiojimus. Maža to, prieš gynimąsi paaiškėjo, kad Baltumos atliktas darbas viršija reikalavimus ir buvo galima išsisukti su daug paprastesniu darbu. Užtat ego paglostė tai, kad iš esmės man minėto darbo nereikėjo gintis, nes dėstytojas pažymį parašė tik uždavęs kelis su užduoties atlikimu susijusius klausimus.

Gale pusmečio (kaip netikėta!) laikėme egzaminą. Vienintelė mintis, guodusi kalant į galvą skaičiukus ir matricas, buvo ta, kad egzaminas yra paskutinė stotelė, po kurios su tuo moduliu reikalų turėti neprireiks. Atsižvelgiant į tai, kad į egzaminą nuėjau su tokia pat stabilia emocine būkle kaip Fukušimos AE reaktoriai po cunamio, galima daryti išvadą, kad saviguoda buvo ne itin sėkminga. Visgi egzaminas buvo išlaikytas taip sėkmingai, kad kelias minutes tikėjau visomis antgamtinėmis galiomis, kurios galėjo padėti tokiam rezultatui materializuotis.

Pastaba: noriu priminti, kad labai tikėtina, jog šio modulio apibūdinimas neatitinka realybės. Kodėl? Aiškinau „Pratarmėje“.

Mąstymo metodika

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Pasiekėme man labiausiai patikusį antrojo pusmečio modulį. Taipogi, mano manymu, vieną paradoksaliausių. Pats modulis, su niekuo nesusietas, yra panašus į vėją tyruose: jaučiamas, bet pernelyg nestabilus ir iš esmės niekam nereikalingas. Vis dėlto žmogui, siekančiam būti ne kontoriniu darbuotoju, arba norinčiam apskritai būti nuovokia ir mąstančia visuomenės dalimi, o ne sistemos sraigteliu, šiame modulyje dėstomi dalykai yra, jei ne būtini, tai bent jau labai naudingi. Apmaudu, kad didžioji dalis mano grupės nuspyrė šį modulį į „kliedesių“ skyrių. Iš kitos pusės: argi nelogiška tokia reakcija iš žmonių, studijuojančių itin tikslią ir apibrėžtą sritį, kai modulyje, iš pirmo žvilgsnio, nėra nieko tikslaus ir konkretaus?

Modulio dėstytoja paliko labai šilto, mielo, su meile į savo sritį žiūrinčio asmens, kuris sugeba reikiamą informaciją perteikti aiškiai ir suprantamai, įspūdį. Labai gaila, bet turėjome mažai paskaitų, nes dėstytoja pusmečio pradžioje susirgo ir liga tęsėsi beveik iki semestro galo. Greičiausiai nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad atsirado pavaduojantis dėstytojas. Net neabejoju, kad jis tikrai išmano, ką dėsto ir su kuo tai valgoma, bet pasigedau gebėjimo norimas mintis pateikti paprastai ir skaidriai, be sudėtingų sąvokų ir komplikuotumo.

Seminarai

Tikrą seminarą, dėl jau anksčiau minėtų priežasčių, turėjome tik vieną — semestro pradžioje. Vėliau jų metu vykdavo atsiskaitymai. Dėstytoja buvo ta pati, kaip ir teorijos paskaitų, todėl nieko naujo apie ją nepasakysiu. Pridėčiau tik tai, kad buvome labai skatinami įsijungti į diskusiją, kas vis tik vyko gan vangiai. Nežinau, ką reikėtų dėl to kaltinti: atsainų daugumos studentų požiūrį į modulį, pirmoms paskaitoms būdingą nejaukią nežinomybę ar gan sudėtingą temą.

Atsiskaitymai

Mąstymo metodikai dedu stiprų pliusą už tai, kad buvo pasiūlyti net du atsiskaitymo modeliai: standartinis ir modifikuotas pagal mūsų gebėjimus bei interesus. Mes, savaime suprantame, pasirinkome antrąjį, kas reiškė, kad per pusmetį teks parašyti keturis atsiskaitymus, kurių kiekvienas susidarys iš testinės dalies ir atvirojo klausimo. Su testinėmis dalimis dažniausiai turėjau nežymių problemų, ką rodydavo rezultatai, bet atsakinėti į atviruosius klausimus eidavosi puikiai.

Afrikos genties Uhugaemaraegadubunagumogufu kalba

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija

Pirmąjį pusmetį šio modulio nelankiau, nes sugebėjau gerai išlaikyti testą, kuris apsprendė, nuo kada reikės lankyti. Antrąjį pusmetį, kartu su nemenka dalimi grupės, prisijungėme prie nuo pirmo pusmečio „ariančių“ kolegų. Turbūt tai, kad šis modulis semestro pažymiui neturėjo jokio svorio (tereikėjo gauti įskaitą ir turėti patenkinamą pažymį, kad neužsidirbtum skolos), daugelio mūsų, taip pat ir mano, požiūris į jį buvo gan atsainus. Apskritai, manau, pirmame kurse dėstomi šie moduliai labiau skirti užglaistyti iš vidurinės mokyklos atsineštas spragas, o ne išmokinti studentus ko nors naujo.

Dėstytoja — taktiška ir draugiška lektorė — už mūsų nelankymą ir pasirodymą tik testo dienomis galvų mums nekapojo, bet elgėsi taip, kad buvo aišku: mūsų pažymiai — mūsų problemos. Jokių nuolaidų mums nebuvo daroma. Kiek užsidirbsi, tiek ir turėsi.

Atsiskaitymai

Norint gauti skolą iš šio modulio, reikėtų būti visišku idiotu arba negabiu šiai kalbai, absoliučiai nelankyti paskaitų arba būti totaliu tinginiu. Atsiskaitymų pagrindas buvo po kiekvieno skyriaus rašomi testai, du rimtesni kontroliniai darbai, esė ir vadinamasis „home reading“. Taip pat buvo vertinamas dalyvavimas paskaitose ir užduočių atlikimas, bet ir be to buvo galima turėti visai pakenčiamą balą.

Testai buvo pakankamai lengvi. Daugiau pasimokyti reikėjo, jei tikėdavaisi maksimalaus balo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie kontrolinius darbus. Kiek rimtesni darbai buvo namų skaitymas ir esė. Pagrindinis namų skaitymo sunkumas buvo literatūros pasirinkimas, nes vis kirbėdavo mintis, kaip čia nepasirinkus pernelyg lengvo ar itin sunkaus skaitalo. Perskaityto teksto santraukos parašymas, kelios minutės pokalbio apie knygą ir atsiskaitymas už žodyną reikalavo ne itin fenomenalių protinių gebėjimų, o paprasčiausio netingėjimo. Su esė apskritai didelių problemų niekada neturėjau.

O į šitą paskaitą reikėjo eiti???

Dėstytojai ir paskaitos

Teorija (?)

Kaip ir paskutinio mano aprašyto modulio atveju, norint neturėti didelių problemų, tereikėjo iš šio modulio gauti įskaitą (patenkinamą pažymį). Greičiausiai nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad šioje paskaitoje buvo gal 5-is kartus iš 16-os. Taigi ir apie dėstytoją nieko per daug negaliu papasakoti, nes jokio ryškaus įspūdžio ji nesudarė.

Atsiskaitymai

Iš esmės buvo vienas vienintelis pseudoatsiskaitymas, kuris apsprendė: turėsi 10-mt iš modulio, ar turėsi skolą. Tam, kad turėtum tą dešimtuką, tereikėjo į atsiskaitymą ateiti. Kai kam tai gali atrodyti nelogiška ir absurdiška. Vis dėlto, manau, jog, atsižvelgiant į faktą, kad pats modulis egzistuoja tik tam, kad viena katedra turėtų daugiau darbo, tokioje atsiskaitymų sistemoje nematau nieko tragiško.

Įdomūs epizodai

Studentai, būkite dėmesingi

Mano patarimas visiems, nesvarbu, kuriame universitete studijuojate: rūpinkitės savo studijomis. Tikrinkite akademinę sistemą, studijų planus, žiniaraščius. Radę neatitikimų, aiškinkitės, kodėl jie atsirado. Aiškinkitės ne „ai, po mėnesio“/„ai, kai gera nuotaika bus“/„ai, kai prie dekanato būsiu“/etc., o kuo skubiau. Kaip parodė itin neliksma vieno man artimo žmogaus patirtis (pernelyg nedetalizuojant: neskubėjimas aiškintis, kodėl studijų plane neįrašytas vienas modulis, baigėsi itin kritusiu vidurkiu ir nuplaukusia stipendija), kai kuriais atvejais universitetas gali turėti įdomių taisyklių, kurių nežinojimas turi potencialą baigtis nelabai maloniai. Kuo anksčiau sužinosite, kas dedasi, tuo daugiau turėsite galimybių tai pakeisti.

Rūpinimasis studijų kokybe

Universitetas, kuriame studijuoju, skiria gan daug dėmesio (arba bando sudaryti įspūdį, kad taip daro) studijų kokybei. Kiekvieno pusmečio gale pasirodo elektroninės anoniminės anketos, skirtos įvertinti moduliams. Taip pat teko savo rankose laikyti leidinuką, kimšte prikimištą raginimų pildyti šias anketas bei būti aktyviems, atskiestų šabloniškomis kalbomis apie atgalinį ryšį, studentų pareigas, atsakomybę ir kaip visos tos užpildytos anketos padeda dėstytojams tobulinti modulius.

Iš vienos pusės: studentų aktyvumas neatleistinai menkas (daugiausiai — vos virš 50%). Logiška, kad tokiu atveju itin didelio rezultatų tikslumo tikėtis neverta. Pačiai teko matyti vieno mūsų fakulteto dėstytojo komentarą, kad tos anketos menkai naudingos. Visgi, kai kas verčia manyti, kad arba ta studijų kokybė ne visiems dėstytojams labai rūpi, arba dėl kažkokių mistinių priežasčių įsisenėjusios problemos nesprendžiamos.

Mūsų studentų atstovybė pusmečio gale taip pat prašo įvertinti modulių pliusus ir minusus. Šių anketų pagrindu vėliau organizuojami „Apvalieji stalai“ — dekanato, dėstytojų, studentų atstovybės ir seniūnų diskusija apie semestro metu kylančias problemas, koreguotinus aspektus ir stipriąsias modulių puses, bei paskaitų kokybę. Mano galva, tai daug naudingiau nei elektroninės anketos, prašančios įvertinti modulį penkiabalėje skalėje, nes galima išryškinti konkrečias problemas bei iš karto galvoti, kaip jas išspręsti, ir, ar tai apskritai yra problemos. Pagal idėją, sistemos vaisiai turėtų būti saldūs ir sultingi: dėstytojai arba jų atstovai „gauna velnių“ ir taisosi.

Šioje vietoje į sceną žengia jau aprašyta dėmesio neatkreipimo pagrindų teorinių paskaitų dėstytoja. Nieko nenustebinčiau, jei pasakyčiau, kad šios dėstytojos bendravimo su studentais kultūra buvo iškelta kaip viena iš problemų (ir ne be reikalo). Visgi, mane nustebino jos katedros vedėjo, dalyvavusio diskusijoje, reakcija, iš esmės užbaigusi visas šnekas, susijusias su minėta dėstytoja. Su pačiu vedėju man taip pat teko susidurti, kai pirmame pusmetyje buvo bandoma pakeisti nevėlavimo pagrindų pavaduojančią praktikos dėstytoją. Man jis sudarė inteligentiško, ramaus, pakankamai „common sense“ turinčio žmogaus įspūdį. Norite sužinoti, kokia buvo ta reakcija? Kiek man žinoma, katedros vedėjas pasakė, štai, ką: „Jos pakeisti niekuo kitu neišeis“.

Likau labai nemaloniai nustebinta. Visų pirma, pas prodekaną teko matyti universiteto vykdomų elektroninių apklausų rezultatais paremtus reitingus, kur minėtos dėstytojos pavardė nuolat figūruoja netoli lentelės galo. Be to, internete apie šią personą galima rasti beveik septynių metų senumo komentarus, kurie savo esme yra tokie patys, kaip maniškis. Jų pakankamai daug, kad būtų galima atmesti prielaidą, jog juos iškosėjo vien tik skolininkai, patologiniai tinginiai arba paskaitų ramybės drumstėjai.

Matome, kad problema įsisenėjusi ir, jei situacija keičiasi, tai nežymia ir tikrai nežinia, į kurią pusę. Atsižvelgiant į faktą, kad elektroninių apklausų rezultatai matomi ne tik konkretiems dėstytojams, bet ir katedrų vedėjams, dekanams ir studentų atstovybės pirmininkams, galime drąsiai teigti, kad apie pagrindinės šios istorijos veikėjos bendravimo su auditorija ypatumus jos fakulteto ir katedros viršenybei buvo žinoma. Palieku atvirą klausimą: ar tokioje situacijoje problemos palikimas pūti toliau yra sveikintinas sprendimas, rodantis, kaip universitetui rūpi studijų kokybė?

P. S. Atskirą antipremiją noriu paskirti studentų atstovybės atstovams, kurie, paveikti nežinomų antgamtinių jėgų, sugalvojo, kad politkorektiškumas yra „labai cool“. To rezultatas: „Apvaliųjų stalų“ ataskaitoje dauguma komentarų buvo išprievartauti, pavyzdžiui, taip: vietoj „Dėstytoja tyčiojasi iš studentų“ buvo parašyta kažkas panašaus į „Dėstytoja kartais, blogai nuotaikai užėjus, netyčia, ne dėl savo kaltės galbūt per daug aštriai reaguoja į studentų žinių trūkumą“. Ponai ir panelės, tokia praktika neturi jokio tikslo ir naudos.

Kam Jūs atstovaujate: alui ar studentams?

Jei jau pradėjome kalbą apie studentų atstovybę, tai tęskime ją. Aprašydama savarankiško skaidrių nagrinėjimo metodikos laboratorinių darbų dėstytoją užsiminiau, kad jis gan neigiamai žiūri į studentų atstovybės narius. Pažadėjau į šį aspektą atkreipti dėmesį ir dabar tai padarysiu.

Mūsų studentų atstovybė kai kurių dėstytojų ir net studentų akyse turi susiformavusi nepareigingų girtuoklių įvaizdį. Kiek teko bendrauti su kitų fakultetų atstovais, tai nėra vien tik mano fakulteto problema. Tai jau tapo viso universiteto piktžaizde. Nesiginčysiu, SA studentų labui nuveikia daug: suorganizuojamas ne vienas renginys, aktyviai dalyvaujama universiteto gyvenime, neapsiribojama vien tik pramogų organizavimu, rūpinamasi projektais, tarpininkavimu ginčų atveju ir kitomis svarbiomis sferomis.

Vis dėlto studentų atstovybėje, ypač fakultetiniuose padaliniuose, dažnai pasitaiko, kad studentų atstovai yra geri atstovybės nariai, bet tragiški studentai. Kaip pavyzdį galiu pateikti vieną iš savo FSA koordinatorių, kuris antrajame pusmetyje, iki balandžio viduryje vykusio renginio galo nėjo į paskaitas ir greičiausiai tame nemato nieko blogo. Žinant, kad panašių veikėjų ten ne vienas ir ne du, dėl išankstinio nusistatymo dėstytojus norisi kaltinti mažiausiai. Pati SA sočiai maitina stereotipus.

Mano galva, tokia situacija yra absoliučiai ydinga, netoleruotina ir reikalaujanti universiteto valdžios dėmesio. Studentų atstovybės nariai, visų pirma, patys yra studentai, turi rodyti kolegoms pavyzdį ir elgtis atitinkamai, o ne taip, kad žmogus, pasakęs „Turbūt iš visos atstovybės tik viena Silvija viską laiku atsiskaito“, būtų teisus. Juolab, kad dėl tokio atstovų požiūrio į studijas kenčia ne tik tie, kurie studijas atsimena laisvu laiku nuo tupėjimo atstovybėje, o ir „gerieji“ atstovybės nariai, kuriems reikia kovoti su kolegų dėka dėstytojų galvose susiformavusiais stereotipais. Situacija, kai bent dvi savaites tarp kelių dešimčių FSA atstovų neatsiranda tokių, kurie galėtų skirti pusvalandį paskaitų tvarkaraščių nufotografavimui ir sukėlimui į svetainę, kas iššaukia komentarus „Gerti ir triukšmauti tai sugebat, o tvarkaraščių įkelti neina?!“, apskritai neatlaiko jokios kritikos. Velniai griebtų, Jūs esate studentų atstovai ar alaus butelių tuštinimo mašinos?

Maistas ego

Labai malonu, nors ir ne itin dažnai, bet retkarčiais iš dėstytojų išgirsti, kad esame stiprus ir gabus kursas. Tai patvirtina ir stipendijų statistika. Jei prieš mus buvusiam kursui stipendijos buvo dalinamos nuo 8,5 vidurkio, tai mūsų kursui riba į viršų šoktelėjo per 0,7 balo. Smagu žinoti, kad priklausau protingai kartai.

Sąrašai

Pirmo kurso dėstytojų top 5

• Technologinės filosofijos laboratorinių darbų dėstytojas.
• Laisvo oro vadybos istorijos laboratorinių darbų gerasis dėstytojas.
• Efektyvaus dėstymo itin dideliu tempu teorinių paskaitų dėstytojas.
• Nevėlavimo pagrindų ir dėmesio neatkreipimo pagrindų praktikos paskaitų dėstytoja.
• Laisvo oro vadybos istorijos teorinių paskaitų dėstytojas.

Pirmo kurso modulių top 5

• Technologinė filosofija ir savarankiško skaidrių nagrinėjimo metodika (1-as ir 2-as pusmečiai)
• Mąstymo metodika (2-as pusmetis)
• Laisvo oro vadybos istorija (1-as pusmetis)
• Efektyvus dėstymas itin dideliu tempu (2-as pusmetis)
• Kantrybės gimnastika (2-as pusmetis)

Išvados

Rašydama pirmojo semestro ataskaitą, gyriau jį už sklandumą bei sveiką atsiskaitymų kiekį. Norėčiau šiek tiek pasitaisyti. Po antrojo pusmečio man atrodo, kad pirmasis buvo netgi neadekvačiai lengvas. Jei pirmasis pusmetis buvo praleistas didžiąją daugumą laiko skiriant populiariai veiklai, įvardijamai kaip „durniaus voliojimas“, tai antrasis pusmetis pareikalavo žymiai daugiau laiko ir jėgų, investuotų į pažymius. Visgi, tos investicijos atsipirko. Man pačiai tai vis dar gan neįtikėtina: nors ir ne itin daug, bet aš net sugebėjau pasikelti vidurkį.

Pastaba: turiu nuojautą, kad čia ateis žmonių, ieškančių objektyvumo, šalto ir apskaičiuoto opių akademinių problemų nagrinėjimo, galbūt net panegirikų universitetui. Deja, mielieji, pasiklydote. Aš aprašiau savo įspūdžius ir savijautas antrajame pusmetyje, šiek tiek tai praskiesdama nedidelėmis analizėmis. Jei norite solidaus ir tvarkingo įrašo, ieškokite. Žinau, kad rasite.

*

* Visi įvykiai ir personažai yra išgalvoti. Šis tekstas neturi nieko bendro su realybe. Tai yra šimtaprocentinis fantazijos vaisius. Kodėl taip parašiau? Atsakymą galite sužinoti pasinaudoję kontaktų forma arba parašę laišką adresu baltuma@gmail.com.

R., dėl savaime suprantamų priežasčių tikiuosi tavo komentarų sulaukti el. paštu.